Laikrastis Lietuvis

Revoliucija Airijoje

6 dienos Airijos sukilimo, sukrėtusios Leniną

Šešias dienas trukęs pilietinis pasipriešinimas Dubline radikaliai pakeitė visą tolesnių įvykių eigą saloje ir pažymėjo naują šalies istorijos pradžią, paženklintą nenugalimu žmonių noru siekti nepriklausomybės, ginti savo teises ir kurti savo Respubliką.

6 dienų revoliucijos aidas nugriaudėjo per visą Airiją – intensyviai būrėsi sukilėlių grupuotės, pasiruošusios kovoti su britų okupantais.

Apie 1 200 Cork patriotų, vadovaujami Tomás Mac Curtain, užėmė mūšio pozicijas, tačiau, pareikalavus katalikų dvasininkijai, buvo priversti sudėti ginklus.

Tačiau respublikonai nenustojo tikėti pergale ir intensyviai kurstė žmonių aistras.

Slapta separatistų organizacija „Airijos savanoriai“ Galway mieste, vadovaujant Tom Kenny, 1916 metų balandžio 24 dieną atakavo Clarinbridge ir Oranmore policijos nuovadas.  Ankstų kitos dienos rytą sukilėliai susirėmė su britų armijos patruliu Carnmore gyvenvietėje, esančioje už 10 kilometrų į rytus nuo Galway. Tačiau netikėtas šūvių srautas užklupo silpnai gikluotus sukilėlius ir jie buvo priversti trauktis.

Apšaudyti, bet nenugalėti, „Airijos savanorių“ sukilėlių likučiai susijungė Athlone mieste. Penki šimtai likusių gyvų vyrų turėjo 25 šautuvus, 60 revolverių, 300 pistoletų ir 60 savadirbių šautuvų – tačiau net toks menkas apsiginklavimas neatbaidė jų ryžto tęsti kovą.

Stiprinę savo pozicijas Moyd ir Lyme Park pilyse Atherny pietinėje dalyje, sukilėliai pradėjo ataką prieš britų karius. Supratę, kad jėgų persvara yra ne jų pusėje, savanoriai, praėjus 5 dienoms po „Velykų sukilimo“, turėjo atsisakyti tolesnio puolimo ir buvo priversti grįžti į savo namus.

Tuo metu šalies šiaurinėje dalyje, Tyrone ir Donegal provincijose, savanorių grupės toliau tęsė sukilimą. Baigiantis šeštai dienai, sukilėliai suprato savo padėties bejėgiškumą, o pavienės grupelės, paliktos vadų, išsibarstė arba pasidavė be kovos.

Rusijos revoliucionieriams prireikė tik vienos dienos, o tiksliau tik vienos 1917 metų nakties – iš spalio 25 į spalio 26 dieną – jie savo ilgametę svajonę pavertė realybe.

Sekdami Lenino šūkiu:

„Vakar buvo per anksti, o rytoj bus per vėlu. Valdžią reikia imti dabar!“... nes „vėlavimasis kovoje tolygus mirčiai“ (Citata iš Lenino raštų, t. 34, psl. 435-436), Petrogrado deputatų taryba pusė pirmos nakties paskelbė, kad valdžia pereina į jų rankas. Tą pačią dieną vadas paskelbė: „Draugai! Darbininkų ir valstiečių revoliucija, apie kurios būtinybę visą laiką skelbė bolševikai, įvyko!“

Žinoma, bolševikų revoliucijos pergalė nebuvo vienos dienos akcija – ji buvo lydima agitacijų ir ginkluoto pasiruošimo, esant šalyje sunkioms vidaus ir išorės politikos sąlygoms. Tačiau kompetentinga strategija ir taktika, teisingas esamos situacijos įvertinimas bei kiti faktoriai užtikrino šio istorinio įvykio sėkmę.

Tą pačią, spalio 25 dieną, Maskvos darbininkų ir kareivių deputatų tarybos nariai perėmė savo žinion strategiškai svarbius objektus: telegrafą, Valstybinį banką, komercinius, mokslinius, medicinos ir pramonės centrus.

Iki 1918 metų sausio, nutilus aršioms kovoms su baltagvardiečių pulkais, sovietų valdžia buvo paskelbta Irkutske, Astrachanėje, prie Dono, Užbaikalėje ir Tolimuosiuose Rytuose. Naują valstybinę sistemą intensyviai buvo siekiama įdiegti Baltijos šalyse ir Kaukaze, visais būdais siekiant sugriauti seną režimą ir įtvirtinti engiamų tautų diktatūrą.

„Mes mūsų naują pastatysime pasaulį; Kas buvo niekuo, tas taps viskuo!“ – ragino komunistai.

Visiškai nepaaiškinamu fenomenu išlieka tas faktas, kaip revoliucionieriams pavyko įveikti karinės ir ekonominės suirutės padarinius, kuriuos atnešė Pilietinis ir Pirmasis pasaulinis karai, didėjantis kontrevoliucijos pasipriešinimas, badas ir nepriteklius visoje centrinėje Rusijoje, sekinantis Raudonosios armijos galią?

Be abejonės, išskirtinė buvo ir Airijos revoliucija – 1919 metų balandžio 15 dieną kaip „perkūnas iš giedro dangaus“ šalį apskriejo žinia, kad Limerick paskelbtas sovietiniu!

Be aukų ir susišaudymo, aplenkiant Vyriausybės šablonus ir įstatymų pinkles, socializmas tyliai ir nepastebimai įžengė į mažo miestelio gyvenimą, kukliai išsidėsčiusio Shannon upės deltoje.

                                                                                   Sabina Salim