Laikrastis Lietuvis

Testamentas: Santuokiniai ir nesantuokiniai ryšiai

Mes su partneriu nesame susituokę, bet gyvename kartu jau keletą metų. Ar turėtume sudaryti testamentą?

Pagal Airijos įstatymus susituokę ar civilinę partnerystę sudariusios poros turi automatinę teisę į taip vadinamą “įstatyminę teisės dalį”, nepriklausomai nuo to, ar testamentas buvo sudarytas, ar ne ir nepriklausomai nuo to, kas parašyta testamente. Sutuoktiniai, neturintys vaikų, turi teisę į mažiausiai pusę turto, o sutuoktiniai, turintys vaikų, turi teisę bent į trečdalį turto. Be abejo, testamento sudarytojas gali palikti sutuoktiniui daugiau, nei ”įstatyminę teisės dalį” – ši nuostata yra tik tam, kad užtikrintų, jog šeima paveldės bent dalį turto.

Tačiau, jei jūs nesate susituokę ar sudarę civilinės partnerystės, jūs neturite automatinių teisių į savo partnerio turtą, nesvarbu kiek laiko kartu gyvenote. Todėl labai svarbu paminėti savo partnerį ir jūsų vaikus, sudarant testamentą.

Jei turite bendro turto, tada, be abejo, taikoma išgyvenusiojo teisė, taigi išgyvenęs asmuo automatiškai gauna pusę velionio turto, pavyzdžiui, jei turite namą, pirktą abiejų vardu.

Nuo 2011 sausio mėnesio veikia atlyginimo schema kartu gyvenančioms poroms, kurios tikslas yra apsaugoti poras, kurių santykiai nutrūko dėl mirties ar pan., kai vienas partneris buvo finansiškai priklausomas nuo kito. Kad įgytumėte teisę pagal atlyginimo schemą, jūs turėtumėte būti pora bent 5 metus arba 2 metus, jei turite vaiką.

Kaip jau minėjome, jeigu jūs nesate susituokę ar neturite civilinę partnerystę įrodančių dokumentų, jūs neturite automatinės teisės į finansus ir teismas turės atsižvelgti į keletą faktorių, tarkime, jūsų finansinę padėtį, kiek laiko gyvenote kartu ir kiek kiekvienas iš jūsų prisidėjo prie namų ūkio. Taip pat, jeigu jūsų partneris buvo susituokęs ar sudaręs civilinę partnerystę prieš jums apsigyvenant kartu, tada buvusio partnerio/civilinio partnerio finansiniai poreikiai bus pirmiau jūsų.

Jei manote, kad galite pretenduoti į atlyginimo schemą, turėtumėte pateikti prašymą per dvejus metus, nuo jūsų santykių pabaigos arba praėjus pusei metų po sugyventinio mirties.