Laikrastis Lietuvis

Airijos namai-vaiduokliai prakalbo…

Suskaidyta ekonomika, nereikalingi namai ir miestelių tuštėjimas – dar nelabai seniai tokia buvo Airijos realybė. Nors šis klausimas daugiau ar mažiau išspręstas dabar, tačiau lig šiol pradėti ir nebaigti statyti gyvenamųjų namų kvartalai ar pavieniai namai yra priminimas mums visiems apie buvusį šalies ekonominį nuosmukį ir kartoms padarytą žalą.

Galway gimusi fotografė Ruth Connolly paskyrė metus, kad savo nuotraukose įamžintų apleistus pastatus, kurie dabar prabilo jos knygoje “If You Lived Here,  You’d Be Home By Now”.

Duodama interviu leidiniui “The Journal.ie” ji sakė, kad pradėdama šį projektą, įsivaizdavo, kad jis bus vaizdingesnis.

“Tuo metu tobulinau savo, kaip fotografės,  meistriškumą Londone ir per tuos dvejus metus vieną vasarą nusprendžiau aplankyti Airiją ir pafotografuoti tai, ką ten pamatysiu. Visur, kur buvau, aptikau namų-vaiduoklių ir tai tikrai buvo labai netikėta, nes aš galvojau, kad pamatysiu tik gražią ir vaizdingą Airiją, galvojau, kad fotografuosiu avis, besiganančias laukuose, o pamačiau dar vieną Airijos pusę.”  

Ištisus metus, vieną kartą per mėnesį, Ruth Connolly skraidė iš Londono namo ir kaskart jos tikslas buvo vienas – ieškoti namų-vaiduoklių.

Taip gimė knyga, kurioje įamžinti vidurio Airijos, Roscommon ir Donegal ištuštėję namai ir ištisi namų kvartalai.

“Fotografui tokie namai-vaiduokliai yra labai įdomūs, nors ir labai tylūs objektai. Sakyčiau, tai buvo ne pats optimistiškiausias projektas pasaulyje!” – bandė juokauti ji.

Po kurio laiko Ruth Connolly vėl aplankė savo namus-vaiduoklius ir pamatė, kad kai kurie iš jų dabar jau apgyvendinti, bet tai nesumenkina knygos vertės – jos nuotraukos akivaizdžiai iliustruoja vieną Airijos gyvenimo etapą.

“Tos nuotraukos – tai geras to meto šalies dokumentas, parodantis, kas tuo metu buvo ir kur buvome mes,” – kalbėjo fotografė.

Idėją išleisti tokią knygą jai pasiūlė leidykla “Velvet Cell Publishing”, kuri įsikūrusi Osakoje, Japonijoje, o vėliau Ruth Connolly sužinojo, kad ji priklauso airiui Eanna de Freine.

Galų gale knyga buvo išleista, dabar ji gerai parduodama ir apie ją šiltai atsiliepia Airijos žmonės.

“Nors knygos rengimas spaudai buvo šiek tiek varginantis darbas, bet žmonės knyga susidomėjo, o tai reiškia, kad mes dirbome neveltui”, – džiaugiasi fotografė.