Laikrastis Lietuvis

DĖMESIO: Lietuvos sporto universiteto bendruomenės pareiškimas dėl Lietuvos sporto universiteto naikinimo

2017 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Mes, Lietuvos sporto universiteto bendruomenė, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones.

Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją.

Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp  Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas.

Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas.

Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas.

Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei.

Mes, Lietuvos sporto universiteto bendruomenė, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje.

Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas.

Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas.

LSU bendruomenė, gerbdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto bendruomenei visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra.

LSU bendruomenė yra ypač susirūpinusi Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos ir Klaipėdos universitetų pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU bendruomenė mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU bendruomenė nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais.

Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą.

Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto bendruomenė ir daugybė LSU socialinių partnerių.

Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius.

Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą.

Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.