Galway – bohemos megapolis. Athee ir Lynch šeimos. Lemtingas dinastijų likimas
Senovės Galway buvo vystomas ir plečiamas vadovaujant 14
dinastijų – Athee šeima šiame procese
taip pat suvaidino nemažą vaidmenį.
Gerard de Athee, dinastijos pradininkas, gimė Prancūzijoje.
Jis buvo garsus Anglijos karaliaus Richard‘o Liūtaširdžio riteris ir jo kariuomenės
kapitonas.
1300 metų pradžioje jo protėviai atvyko į Airiją ir netrukus
įsigijo daug žemių, statė namus ir pilis, iš kurių žinomiausia yra garsiausia yra
Renville pilis Oranmore (Renville Castle in Oranmore).
Athee giminė buvo ne tik garsi, bet ir gerbiama. 1388 metais
William de Athee buvo paskirtas Connaught iždininku. Kitos Airijos dalies – Kerry
grafystės – šerifu buvo paskirtas John de Athee. Deja, ypatingos įtakos valdant
grafystes, giminė neturėjo, o amžininkų atmintyje išliko gandai apie begalinę
nesantaiką tarp Athee ir Blake šeimų.
Tačiau XV, XVI, ir XVII amžiuose pirmaujančias pozicijas
miesto administracijoje užima daugiausia Lynch šeimos nariai, garsėjantys savo
patirtimi dirbant vyriausybėje, koordinuojant socialinių, ekonominių ir teisinių
miesto struktūrų darbą.
Pirmieji Lynch šeimos atstovai atvyko į Airiją, būdami
karaliaus Henry II Anglijos kariuomenės sudėtyje, kuriai vadovavo gerai žinomas
Anglų-Normanų aristokratas ir karinis lyderis Hugh de Lacy.
1171 metų spalio mėnesį jis išvyko į Airiją kovoti prieš
maištingą karalių Tiernán O'Rourke,
kuris atsisakė pripažinti Anglijos viešpatavimą Airijoje. Hugh de
Lacy klasta įviliojo Tiernán O'Rourke į
taikos derybas, kurios turėjo vykti ant Tara kalvos Mitt apskrityje, ir jį
klastingai nužudė.
Maištingojo Airijos karaliaus galva buvo iškelta virš
Dublino pilies vartų, o paskui buvo perduota karaliui Henry II. Nugalėtoju tapęs
baronas de Lacy paskiriamas pirmuoju Mitt lordu jo paties užkariautoje Airijos grafystėje.
John de Lynch – dinastijos vadas, yra pirmasis, kuris buvo
paminėtas salos senovės kronikose. Jis buvo vedęs William Marshall dukterį,
vienintelę jo turtų paveldėtoją, o jis pats buvo vienas galingiausių
krikščioniškojo pasaulio riterių, palaidotų
tamplierių bažnyčioje Londone 1219 metais.
Pirmasis grafas Pembroke ir trečiasis Anglijos
lordas-maršalas, William Marshall, tarnavo keturiems karaliams: Henry II,
Richard I, John ir Henry III. Pakilęs nuo žemiausių iki Anglijos patikėtinio
pareigų, jis buvo vienu įtakingiausių asmenų visoje Europoje.
Dėl palankių santykių, įspūdingų titulų ir klestinčių dvarų,
Lynch šeimos autoritetas sėkmingai augo. Nuo 1485 iki 1654 metų daugiau nei 80
šios giminės atstovų buvo išrinkti miesto merais.
Galway centre iškilo Lynch pilis-tvirtovė, su neįpratastai
dekoruotu langu centre ir užrašu: „1524 metai. Prisimink mirtį dėl tuštybės.
Tuštybių tuštybė - viskas yra tuštybė.“ (1524. Death of the vanity. Vanity all
vanity).
Istorija, slypinti po paslaptingu užrašu ant akmens, sukrėtė visą šalį, nes ji buvo susijusi su to
meto gubernatoriaus James Lynch vardu, kuris garsėjo savo bekompromisiniais
sprendimais ir drąsa.
Vieninteliu tėvo rūpesčiu buvo jo vienturtis sūnus, kuris
nuolat buvo apsutas abejotinos reputacijos žmonių kompanijos. Norėdamas
pamokyti sūnų, tėvas išsiunčia jį į Ispaniją tvarkyti vyno eksporto reikalų.
Tačiau aikštingas ir amoralus sūnus kelyje iššvaisto didelę pinigų sumą ir, kad
padengtų nuostolius, pavogia pinigus iš tėvo iždo.
Atgal į namus jį lydintis ispanas sužinojo apie tai, ir ši
žinia kėlė nemažai nerimo jaunėliui Lynch.
Bijodamas tėvo kaltinimų ir bausmės, jis suplanavo nusikaltimą – naktį
jis išmetė už borto apsimiegojusį ispaną ir tokiu būdu atsikratė nereikalingo
liudininko. Jūreiviams jis pažadėjo atsilyginti, jeigu jie tylės.
Tačiau po kelerių metų vienas iš jų, gulėdamas mirties
patale, norėjo pamatyti gubernatorių James Lynch ir papasakoti apie jo sūnaus nusikaltimą. Vyresnysis Lynch buvo
pasipiktinęs. Tyrimas patvirtino mirštančio jūrininko žodžius ir teismas jo
sūnų Walter Lynch nuteisė mirties bausme.
Gubernatoriaus sprendimas buvo tvirtas: teisingumas turi
nugalėti, niekas neturi teisės sutrypti tiesos, net aukštuomenės atstovas, nes visi
yra lygūs prieš įstatymą. Tą lemtingą 1493 metų dieną žmonės susirinko Lynch
pilies aikštėje, prašydami malonės mero sūnui. Miniai reikalaujant, šerifo
padėjėjai negalėjo įvykdyti bausmės. Tada James Lynch kartu su sūnumi pakilo į viršutinį
pilies bokštą, kur tėvas pats užnėrė kilpą ant sūnaus kaklo ir su liūdesio bei
gėdos ašaromis akyse išstūmė jį pro langą. Toje vietoje ir buvo iškirstas
lemtingas langas su tais žodžiais apie tuštybę, o tėvo poelgis buvo pavadintas
Lynch‘o įstatymu.
Tačiau šis įstatymas neturi būti painiojamas su Lynch‘o
teismu, kurį įteisino Amerikos teisėjas
Charles Lynch, XVIII amžiaus pabaigoje, šaliai kovojant už nepriklausomybę. Dar
griežtesnė šios bausmės versija Amerikoje įsigaliojo XIX amžiaus pabaigoje,
reikalaujant kapitonui William Lynch ir kurią prievarta vykdydavo rasistinė Kukluksklano
organizacija.
O Galway tuo metu augo ir klestėjo – Lynch giminė, statydama
naujus pastatus ir bažnyčias, šimtmečiams įamžino savo vardus ir darbus.
Savo misiją 1654 metais įvykdė ir Thomas Lynch – paskutinis
miesto meras, Cromwell kariuomenei okupavus Airiją. Thomas Lynch pakeitė saloje
galiojusius įstatymus ir tradicijas, sumažindamas 14 galingųjų dinastijų įtaką šalies
valdyme.
Galingo ir nenugalimo Lynch klano palikuonių nepalietė protėvių
likimas. Paskutinis dinastijos atstovas Richard Lynch neturėjo sūnų. Jo dukrai
Kathleen likimas suteikė malonę, 1900 metais padovanojęs dvynukus – Dennis ir
Denise, tačiau berniukas netrukus po gimimo mitė. 1953 metais Denise bandė atstatyti
teises į Lynch pilį Galway, bet veltui. Ji gyveno labai skurdžiai ir mirė Jungtinėje
Karalystėje, todėl jos tiksli mirties data ir laidojimo vieta nėra žinoma.
Sabina Salim
(Tęsinys kitame laikraščio numeryje)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą