GALWAY – BOHEMOS MEGAPOLIS
Galway – tai nuostaba, Galway – tai įkvėpimas, Galway – tai
žavesys. Kiekviena miesto dalis yra didingos praeities liudininkė, kiekviena
gatvė kupina neįsivaizduojamų istorijų ir netikėtų siurprizų.
Pats miesto pavadinimas yra simbolinis ir nevienareikšmis:
vieni sako, kad jis kilęs nuo upės Corrib/Gaillimh/ pavadinimo, prie kurios yra
įsikūręs miestas.
Kiti linkę tikėti gražia, bet liūdna legenda apie merginos
Gailleamh likimą – kalbama, kad buvusio miesto mero dukra nuskendo upėje.
Sielvarto sukrėstas tėvas upės žiotyse įkūrė stovyklą, kurios nepaliko iki
gyvenimo pabaigos, o aplink stovyklą palaipsniui kūrėsi miestas.
XII amžiaus pradžioje Galway, karaliaus Ruaidrí Ua Conchobair
nurodymu, buvo pastatytas jūrų uostas, simbolizuojantis vietos valdovų jėgą ir
galią. Vėliau pastatytos trys pilys-tvirtovės – Dun-Leodhar, Gaillimh ir Cuil-maeile – akivaizdžiai demonstravo miesto
priešams jo neprieinamumą ir galingumą. Taip miestas pelnė „Trijų tvirtovių
miesto“ vardą. Bet netgi ir tai neišgelbėjo jo nuo nuolatinių užpuolimų –
tvirtovės buvo užpultos 1132 metais, taip pat 1149 metais – ir šie faktai kėlė
rimtą rūpestį vietos valdovams.
Nuo senų senovės Galway ir aplinkinės žemės priklausė O'Halloran
klanui.
O'Halloran pavardės kilimą galima traktuoti kaip "atvykėliai iš
anapus jūros" (airiai kitataučius vadino na-Gall). Alternatyvus klano „Clann Fearghaile Abú“ titulas
yra suprantamas kaip „svetimtaučių šeima“ – klanas tarnavo Airijos karaliams
O'Connor iki pat normanų invazijos į Connacht grafystę XIII amžiaus pradžioje.
1230 metais Galway uosto pakrantė ištisą savaitę buvo apgulta
normanų aristokrato ir Airijos karaliaus atstovo Richard de Bourg.
Palaipsniui de
Bourg dinastija perėmė airių kalbą ir kultūrą – šimtmetį Galway vystėsi ir
klestėjo valdant šiam klanui. 1238 metais Richard de Bourg, kad įrodytų savo
galybę, įsako pastatyti Shrule pilį, kuri ribojosi su Galway grafyste. 1308
metais pilis buvo perduota valdovo sūnui John de Bourg, o 1641 metais pilis
buvo vienų žiauriausių skerdynių liudininkė, kurias organizavo Airijos
sukilėliai: dešimtys anglų protestantų buvo paskersti tvirtovėje Shroll,
įsakius O'Flaherty klanui.
Britų kerštas buvo ne mažiau žiaurus: šimtai airių buvo
nužudyta, o pulkininkas Edmond O'Flaherty buvo apkaltintas organizavęs šias
kruvinas skerdynes. Vieša bausmė jam buvo įvykdyta 1653 metais. Tai buvo
Richard O'Flaherty palikuonis, kuris 1546 metais buvo vedęs įžymią airių
piratę, „jūrų siaubunę“ Grace O'Malley. Nerimstančių kariūnų sąjungą vainikavo
dviejų saloje pirmaujančių klanų motto susijungimas: „Likimas mėgsta stiprius“
ir „Stiprūs sausumoje ir jūroje.“
Tačiau jokie šūkiai, jokia pagalba nepadėjo klanui apginti
pilį 1572 metais Dun-Leodhar, Gaillimh ir Cuil-maeile – ją užgrobė Connaught
grafystės prezidentas seras Edward Fitton ir valdymo teisė buvo suteikta
jauniasiajam klano atstovui, kuris buvo artimas Anglijos karūnai. Ataka buvo
sąmoningai organizuota, kad atkirstų kelius į Galway ir atvertų prieigą Cromwell
kariuomenei.
O'Flaherty klanas buvo vienas iš labiausiai žinomų Connaught
grafystėje, įsikūręs puikioje Aughnanure pilyje, stovėjusioje netoli Galway.
Klanas
O'Flaherty valdė visus aplinkinius regionus iki pat 1256 metų, kol iš Galway
nebuvo išvarytos de Bourg dinastijos. Ateinančius 400 metų, O'Flaherty klanas,
kerštaudamas už tai, nuolat terorizavo ir puolė Galway gyventojus, tai
atgaudami, tai vėl prarasdami nelemtąją pilį. Išvarginti pastovių išpuolių ir
karų, gyventojai galų gale ryžosi pastatyti gynybinę sieną ir iškalti joje maldos
žodžius: „Viešpatie, apsaugok mus nuo O'Flaherty klano ir jų žiaurumo!“
Aughnanure pilis yra unikalus archajiško keltų gyvenimo būdo
palikimas, kurie baigė savo egzistavimą, kai juos užkariavo Tudor dinastijos
atstovai.
To meto airiams vienintelis būdas išsaugoti savo valdas buvo
prisiekti Anglikonų bažnyčiai, ką O'Flaherty ir padarė. Bet netgi ir tai
neišgelbėjo juos nuo nuomos mokesčių savininkui – O'Flaherty įsiskolino
pagrindiniam apskrities savininkui-klanui de Bourg, kuris neapsikentęs nusprendė
pasiųsti vyriausiąjį sūnų į Aughnanure pilį, kad tas surinktų mokesčius.
De Bourg, privažiavęs prie pilies, šūktelėjo: „ Aš atvykau
atsiimti skolą“, o O'Flaherty klanas tuo metu pilyje puotavo. Tačiau išgirdę de
Bourg žodžius, svetingai pakvietė jį į pilį, pasodino garbingiausioje vietoje –
šalia O'Flaherty iš dešinės, linksmino dainomis ir šokiais, vaišino
delikatesiniais gėrimais ir valgiais. Netikėtai O'Flaherty paklausė atvykėlio de
Burg: „ Reiškia, tu nori, kad aš mokėčiau už savo nuosavą žemę?“ Tas nieko
neatsakė, tik linktelėjo. „Tai pasiimk, ji po tavo kojomis“, – atkirto O'Flaherty. Sulig tais žodžiais, po svečio
kėde atsivėrė liukas ir de Bourg nugarmėjo į upės, tekėjusios po Aughnanure
pilimi, dugną. Pilies valdovui įsakius, mirusiajam buvo nukirsdinta galva,
patalpinta į maišą ir nusiųsta į šeimyninę de Bourg Terryland pilį.
De Bourg, pamatęs siuntinį, iš pradžių labai apsidžiaugė,
pamanė, kad tai trejų metų mokestis,
tačiau pamatęs maišo turinį, siaubingai išsigando ir, bijodamas dėl savo šeimos
saugumo, paskubomis paliko Tirellan pilį ir persikėlė į mažą pilį, stovėjusią
už Corrib upės, srityje, žinomoje kaip Castlegar (maža pilis).
Bet tą pačią naktį
jis susapnavo, kad negailestingas O'Flaherty perplaukė upę, pasivijo jį su
šeima ir likusiems gyviems vaikams taip pat nukirto galvas. Kitą dieną jis nedelsiant
paliko pilį ir apsigyveno nedideliame miestelyje Portumna ir daugiau niekados
negrįžo į Galway.
Viduramžiais karalių ir riterių tvirtovės buvo įvairių atakų
objektai – praslinkus dešimtmečiams, Galway ne kartą buvo puolamas įvairių
genčių ir klanų. 1396 metais miestas gavo anglų karaliaus dvaro pritarimą
statyti miesto apsauginę sieną. Galway pamažu pradėjo atsiskirti nuo salos –
miesto prieigos buvo atribotos, gyventojai izoliuoti – miesto likimą galutinai ėmė
kontroliuoti valdantys klanai.
XVI amžiaus pabaigoje anglų kariuomenės ir genčių vadų atakos
buvo apribotos ir buvo pavaldžios anglų karūnai. Tačiau miesto didingos pilys
ir tvirtovės toliau tarnavo savo tautai, buvo Airijos karalių ir klanų
stiprybės simboliai, išdidžiai bylojantys apie nenugalimos ir maištingos salos
didybę. Tokiu simboliu buvo Dunguaire pilis, stovėjusi pietrytinėje Galway
įlankos pusėje, kurią 1520 metais pastatė pastatyje Hynes giminės klanas.
Jis valdė
šias žemes nuo 662 metų, kada, pasak legendos, ši vieta buvo legendinio
karaliaus Geir Aidan rezidencija, Connaught giminės įkūrėjo.
XVII amžiuje pilis buvo perduota Oliver Martin – vienam iš
seniausių klano giminės prosenelių. Klanas šią pilį valdė iki pat XX amžiaus
pradžios, kol jos neįsigijo įžymus Airijos rašytojas, poetas ir politikas Oliver
Joseph St. JohnGogarty. Gogarty pradėjo atstatinėti pilį, pamažu paversdamas ją
savotišku kultūros centru, kuriame lankėsi poetas William Butler Yeats, rašytojai
George Bernard Shaw, Lady Gregory, John Millington Synge.
1954 metais pilį įsigijo Christabella Amfill, kuri užbaigė Gogarty
pradėtus restauravimo darbus, tačiau vėliau pilis tapo vietos turizmo bendrovės
nuosavybe. Romantiškomis vasaros naktimis pilyje rengiamos viduramžių puotos,
svečiai vaišinami tradiciniais airių virtuvės patiekalais, skamba airių muzika.
Senovės klanų pristatymas yra būtina tradicinių Galway
karnavalų dalis, juk Galway šimtmečius buvo visų garsiausių Airijos klanų
centras, kuris lig šiol prisimena ir didžiuojasi savo protėvių tradicijomis ir
papročiais.
Sabina Salim
(Tęsinys bus)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą