Laikrastis Lietuvis

Andrius Mamontovas: reikia būti pasirengusiems atsitiktinumams ir netikėtumams

Kaip tapti žvaigžde, paklausėme Andriaus Mamontovo po Jaunimo linijos susitikimo „Nebijok kalbėti“, vykusio spalio viduryje Airijoje apie kurį laikraštis „Lietuvis“ jau rašė. Salė buvo pilnutėlė, bet turbūt reikia pripažinti, kad dauguma susirinkusiųjų atėjo ne tiek pasiklausyti apie savižudybių priežastis bei galimą prevenciją, kiek susitikti su Andriumi Mamontovu. Dar susitikimo metu sugalvojome jam provokacinį klausimą – ką daryti, kad taptum žvaigžde, bet mūsų pokalbis, žinoma, buvo ne vien apie tai.

– Šiame projekte pradėjau dalyvauti gal prieš septynerius, o gal aštuonerius metus ir esame surengę labai daug tokių susitikimų įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Kaip jau matėte, mes kalbamės apie savižudybes, analizuojame kartu su publika, kodėl žmonės gana dažnai pasirenka būtent savižudybę, kas juos paskatina tokiam žingsniui? Nežinau kodėl, bet man ši tema atrodo svarbi ir labai aktuali, ypač Lietuvai, – iškart po susitikimo laikraščiui „Lietuvis“ sakė labai populiarus Lietuvos muzikantas ir dainininkas Andrius Mamontovas.

– Galbūt dėl to, kad jums pačiam teko išgyventi artimo žmogaus savižudybę? Juk dažniausiai mus domina tai, su kuo patys esame susidūrę ar kas buvo atsitikę su mumis...

– Ne, man pačiam ir mano artimiesiems to tikrai neteko išgyvventi. Bet aš esu kelis kartus gyvenime susidūręs su situacija, kai supratau, kad aš galiu padėti žmogui, kad galiu jį išklausyti, patarti, ir kad žmogus įsiklauso į mano žodžius, kad jis mane girdi. Todėl šioje savo veikloje, nežinau, kaip tai tiksliau tai įvardinti, aš matau prasmę. Galbūt tai ateina su amžiumi, kuomet turi jau šiokios tokios gyvenimo patirties ir pamatai, kad žmonės dažnai nori kalbėti su tavimi ne vien apie muziką, kad dažnai jie nori paklausti patarimo ar tiesiog kažką papasakoti apie save. Tuomet pajunti, kad tu jiems gali dar kažką duoti, ne vien savo muziką ir dainas. Be to, kai tu esi žinomas, populiarus, tu gali kalbėti didesnei auditorijai ir žymiai daugiau žmonių tave gali išgirsti. Tu gali nesunkiai bet kuria tema pradėti diskusiją, nes žmonės tave jau pažįsta, tu jiems nesi svetimas ir jie pasitiki tavim. Tokiu būdu dalis mano muzikinės veiklos persikėlė į kitą, sakykim, socialinę-visuomeninę veiklą. Ir man atrodo, kad tai yra natūralu. Kalbėdamas su žmonėmis įvairiomis temomis, išklausydamas juos, galėdamas patarti, tu ne tik atiduodi dalį savęs, bet kažką būtinai ir gauni, pasiimi sau ir tai, patikėkite, labai padeda tau pačiam.

– Ar dėl to nenukenčia jūsų muzikinė veikla, juk paskutiniu metu spauda ne tiek jau daug rašo apie jus?

– Ne, mano muzikinė karjera dėl to tikrai nenukenčia. Aš visada daug koncertavau, koncertuoju ir dabar. Aš tuo nuolat gyvenu ir iš to gyvenu. Muzika yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis. Pernai buvau surengęs didelį koncertinį turą po Lietuvą, esu aplankęs beveik viso pasaulio lietuvių bendruomenes, nebuvau turbūt tik Pietų Amerikoje ir Australijoje. Galbūt dabar žiniasklaida kiek mažiau rašo apie mane, nes aš nepateikiu kažkokių didelių sensacijų, bet aš tikrai žinau, kad iš mano koncertų žmonės išeina laimingi. Tikiuosi, kad taip bus dar ilgai. Kitais metais man sukanka 50 metų ir ta proga rudeniop ketinu surengti didelį koncertinį turą po Lietuvą, manau, kad atskrisime ir į Airiją. Dubline mes koncertavom pernai, taigi, po metų pertraukos būtų visai neblogai pasimatyti vėl.

– Koncertuojate dažniau vienas ar su grupe?

– Labai daug kas gyvenime priklauso nuo mūsų finansinių galimybių. Pavyzdžiui, kuomet koncertavau Kinijoj gyvenantiems lietuviams, skridau vienas, nes ten labai maža mūsų tautiečių bendruomenė ir vykti į ten su visa grupe mums tikrai buvo per brangu. Tačiau tikiuosi, kad koncertuoti į Dubliną atskrisime su visa grupe.

– Sakote, kad jubiliejinį koncertinį turą ketinate rengti rudenį – ar tai reiškia, kad ir gimėte rudenį?

– Zodiako ženklais ir astrologinėmis pranašystėmis aš nelabai tikiu, jeigu jūs apie tai norite manęs paklausti. Vieni kalendoriai sako, kad aš esu Liūtas, kiti, kad Mergelė. Iš tikrųjų esu gimęs tarp Liūto ir Mergelės ženklo, sakykim, Sfinksas. Bet, kaip jau minėjau, į tai aš žiūru gana skeptiškai, nors kažkokių panašumų ir dėsningumų galbūt ir galima būtų rasti, bet man paprasčiau kalbėti apie muziką arba tiesiog gyvenimą.

– Gerai, kadangi apie jūsų kūrybinius planus jau šiek tiek kalbėjom, pakalbėkim apie gyvenimą – kiek mums žinoma, jūs studijavote žurnalistiką – ar baigėte šias studijas?

– Aš iš tikrųjų studijavau žurnalistiką, bet studijų nebaigiau. Kaip čia geriau paaiškinus, kodėl nebaigiau? Turbūt supratau, kad žurnalistika visgi yra ne tas kelias, kuriuo aš noriu eiti. Aš noriu rašyti dainas, noriu jas dainuoti – tai ir yra mano pagrindinis pašaukimas. Reikėjo šiek tiek laiko, kol aš pats tą supratau ir sau įvardijau.

– Gal galite atskleisti paslaptį ir paaiškinti, ką daryti, kad taptum žvaigžde?

– Žiūrint kokioj srityje jūs norite tapti žvaigžde. Jeigu muzikos srityje, reikia parašyti gerą dainą arba sukurti gerą muziką (juokiasi). Tada atsidarys visos durys. Jeigu norite būti aktoriumi žvaigžde, reikia gauti gerą rolę ir ją puikiai suvaidinti. Viskas labai paprasta, bet tuo pačiu ir ne – mums gyvenime kartais yra duodamas šansas, momentas, kada mus gali išgirsti, pamatyti. Ir jeigu mes tam momentui esam pasiruošę, visos prielaidos tapti žvaigžde jau yra. Kas iš to, jeigu tau pasiūlo kažkur pasirodyti, sakykim, per televiziją, bet tu neturi geros dainos? Bet jeigu tu tą dainą turi ir taip jau sutapo, kad tave pakvietė kažkur pasirodyti, tu tą dainą padainuoji, žmonės ją išgirsta, ji jiems patinka tai kitą rytą gali atsibusti žvaigžde. Manau, mes visą laiką turim būti pasirengę netikėtumams ir atsitiktinumams.

                                                                                           Antonio Rekuno nuotr.