Laikrastis Lietuvis

Kas yra negerai su Airijos sveikatos apsaugos sistema?

Vasario 7 dieną dienraštis “The Irish Independent“ išspausdino publikaciją, kurioje buvo rašoma, kad patikrinus Airijos sveikatos apsaugos sistemą, buvo sužinota apie realų sąrašą žmonių, kuriems reikia skubios medikų pagalbos. Skaudi asmeninių istorijų serija buvo nukreipta ne tik prieš šalies sveikatos apsaugos sistemą – žmonių pyktis buvo nukreiptas ir prieš Sveikatos apsaugos ministrą Simon Harris. Pasak dienraščio, medikų pagalbos laukiančių 49 000 pacientų sąrašas buvo “paslėptas” nuo oficialios statistikos – sąraše buvo 81 015 pacientų, kuriems reikia skubios stacionarios medikų pagalbos, o tai reiškia, kad tikrasis skaičius pacientų, kurie yra “laukiamajame” medikų pagalbos sąraše, viršija 130 000 žmonių. Vasario pabaigoje jau Journal.ie parengė publikaciją, kurioje vėl gilinosi į šalies sveikatos apsaugos problemas.

Ilgas laukimo sąrašas, spaudimas sveikatos priežiūros specialistams ir skubios pagalbos vėlavimas – vieni iš labiausiai paplitusių skundų, kuriuos girdi Airijos sveikatos apsaugoje dirbantys specialistai. Ką galima padaryti, siekiant pakeisti sistemą? – klausė Journal.ie.

Ir prieš tai, kai jūs pasakysite “pinigai”, trumpai atsakysime, kad tai nėra pagrindinė problema – neseniai pateiktoje “Europos sveikata” (EuroHealth) ataskaitoje buvo rimtai suabejota, kad didinant sveikatos sistemos finansavimą bus pasiekta kažkokių teigiamų permainų.

Pasak šios ataskaitos, naudojant kai kuriuos rodiklius, Airija gavo mažiausią vartotojų įvertinimo indeksą Europos sveikatos (EuroHealth) sistemoje 2016 metais. Kokie yra blogiausi aspektai šalies sveikatos priežiūros sistemoje ir ką galime padaryti, siekiant ją pakeisti?

Koks rezultatas blogiausias?

“EuroHealth” apklausė 35 šalis ir pateikė šalių įvertinimą pagal šias kategorijas: Pacientų teisės ir informavimas; Paslaugų prieinamumas; Rezultatai. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir mirtingumas; Prevencija.

Susumavus rezultatus, situacija Airijoje buvo įvertinta “ne taip gerai”, ypač prasti rodikliai buvo vertinant medicinos paslaugų prieinamumą ir pacientų teises. Galiausiai buvo bandyta paanalizuoti, ką reikia padaryti, siekiant pagerinti Airijos sveikatos priežiūros sistemą.

Prieinamumas

Vertinant medicinos paslaugų prieinamumą, Airija užėmė vieną blogiausių vietų tarp Europos šalių – tai įrodė gyventojų, laukiančių medikų pagalbos, ilgas sąrašas ir laikas, per kurį tos paslaugos buvo suteiktos.

Ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad tai nėra ta problema, kurią galima išspręsti skiriant daugiau pinigų ir gerinant finansavimą – tai yra sistemos ir valdymo reformos klausimas.

Europos sveikatos priežiūros vadovas dr. Arne Björnberg pateikia pavyzdį, kad šalyse, kuriose ligoninėse ir pirminės sveikatos priežiūros srityse dirbantiems gydytojams visada buvo atitinkamai atlyginama už suteiktas paslaugas, todėl Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje bei Austrijoje laukiančiųjų pacientų sąrašas yra trumpas arba toks sąrašas iš viso neegzistuoja.

Taigi, pasak dr. Arne Björnberg, iš to galima daryti išvadą – jeigu žmonių, laukiančių medikų pagalbos sąrašas yra labai ilgas, tai reiškia, kad ligoninės darbuotojai negauna atitinkamą atlyginimą už savo darbą. Gydytojai turi gydyti pacientus ir už tai gauti atitinkamą atlygnimą, kurį jiems turi mokėti valstybė. To dėka, pavyzdžiui, Vokietijoje žmonės pirminės sveikatos priežiūros gydytojo paslaugų laukia ne savaitėmis, o minutėmis.

Finansavimo klausimas, pabrėžia dr. Arne Björnberg, nėra pagrindinis klausimas – Makedonija, kuri nėra itin turtinga šalis, bet ji gavo vieną iš geriausių įvertinimų sveikatos priežiūros srityje, o, pavyzdžiui, turtingoje Švedijoje šis rodiklis yra vienas iš blogiausių.

Airijos slaugytojų ir Akušerių organizacija bei Airijos Medicinos organizacija (Irish Nurses and Midwives Organisation and the Irish Medical Organisation) teigia, kad dauguma sveikatos priežiūros prieinamumo problemų yra susijusios su personalu – nėra pakankamai personalo, kad galėtų atitinkamai aptarnauti pacientus.

Pasak Europos sveikatos priežiūros vadovo, tai sunku palyginti su kitomis šalimis, bet “FactCheck” praėjusių metų tyrimai parodė, kad darbuotojų ir pacientų santykis keičiasi nuolat, bet tai yra nežymūs rodikliai, negalintys rimtai įtakoti visos sistemos veiklą.

Pacientų teisės ir informavimas

Pagal šią kategoriją buvo įvertinta, kad Airija neturi internetinės prieigos užsirašyti pas gydytoją ir gauti e-receptus.

Tokios šalys, kaip Norvegija, kuri gavo labai aukštą įvertinimą kategorijoje “Pacientų teisės ir informavimas”, siūlo draudimą, kuris padengia pacientui išlaidas, patirtas dėl gydymo – nors čia gali būti ne vienas kaltininkas.

Šiaurės šalys yra geri pavyzdžiai, parodantys, kaip draudimas gali apdrausti pacientą dėl medikų aplaidumo ar jų klaidos.

Be to, Norvegijoje pacientas turi teisę į antrinę nuomonę – jeigu jo prašymas dėl gydytojų aplaidumo ar kaltės buvo atmestas, jis turi teisę kreiptis į kitą gydytoją ir išgirsti jo nuomonę, kuri yra įskaitoma ir vertinama.

Makedonija ir Serbija įdiegė sistemą, kuri rodo, kur ir kokios srities sveikatos priežiūros specialistus galima rasti visoje šalyje, taip pat žmonės gali matyti jų prieinamumą (užimtumą). Pacientai patys gali užsirašyti gydytoją, o GPs (General Practitioner – family doctor) pats susiras užsiregistravusį pacientą.

Makedonija taip pat turi elektroninių receptų galimybę, o tai reiškia, kad pacientai, kurie turi pakartotinius receptus, gali kreiptis dėl jų išdavimo iš savo namų per internetą ir jiems nereikia pakartotinai kreiptis į gydytoją.

“Tai yra svarbus žingsnis, – sako daktaras Björnberg. – Jeigu jūs sutinkate, kad pacientai yra suaugusieji, turite sutikti, kad jie supranta ir prisiima atsakomybę dėl savo sveikatos.”

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (Chronic obstructive pulmonary disease – COPD) ir mirtingumas

Kodėl reikia kalbėti apie lėtinės obstrukcines plaučių ligas? Todėl, kad Airija ir Didžioji Britanija turi itin neigiamus rodiklius šioje srityje ir, pasak daktaro, jis gali pasakyti, kodėl.

Šiose abiejose šalyse yra daug lietaus, drėgmės, o namai yra košiami skersvėjų, tačiau tiesioginis ryšis tarp lėtinių obstrukcinių plaučių ligų ir šių gamtinių sąlygų nėra įrodytas, tačiau, pasak Björnberg, jis egzistuoja. Taip, šaltas ir drėgnas oras nėra gerai, todėl verta būti atsargiais, pataria jis.

Dauguma žmonių, sergančių šio tipo ligomis, rūko dabar arba rūkė anksčiau. Kartais šias ligas sukelia darbas arba gyvenimas aplinkoje, turinčioje sąlytį su dūmais, dulkėmis ar kitokiais garais.

Alkoholis ir fiziniai pratimai

Atsižvelgiant į prevencines sveikatos priemones, Airija taip pat buvo prastai įvertinta ir čia buvo žiūrima į alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą ir kitus veiksnius.

Airijoje alkoholio vartojimas savaime nėra problema, tačiau nuolatinis ir besaikis jo vartojimas jau yra problema. Viduržemio jūros šalys irgi turėjo šią problemą, bet laikui bėgant, ji normalizavosi.

Apie 900 žmonių Airijoje kasmet suserga vėžiu, kurį sukelia būtent nesaikingas alkoholio vartojimas – apibendrinus duomenis, galima daryti išvadą, kad 500 iš šių pacientų mirs nuo vėžio.

Airija taip pat turi problemą, susijusią su didėjančiu gyventojų nutukimu. Karališkojo koledžo gydytojai (Royal College of Physicians) įspėja, kad iki 2030 metų Airija gali turėti daugiausiai nutukusių žmonių visoje Europoje, todėl būtina imtis skubių veiksmų ir jau dabar spręsti šią problemą. Būtinos prevencinės priemonės, ypač jaunimui – reikia kalbėti, aiškinti, kad būtina riboti suvalgomo maisto kiekį, reglamentuoti saldaus ir riebaus maisto vartojimą. Be to, Airijoje gyvenantys žmonės turi daugiau judėti, sportuoti, daryti mankštą ir t. t.

Sveikatos apsaugos ministro misija

Pagrindinis daktaro A. Björnberg teiginys apie tai, kaip galima sutvarkyti sveikatos priežiūros sistemą šalyje sukasi aplink dvi pagrindines sąvokas: reikalaudami geresnių valdymo rezultatų, kažkas sako, kad visi tuo rūpinasi ir į tai nukreipta visa sveikatos apsaugos sistema.

Jei tai skamba pažįstamai, tai todėl, kad atkartoja ankstesnius Sveikatos apsaugos ministro Simon Harris pažadus: nuo pat pirmos jo paskyrimo dienos jis pažadėjo išspręsti sveikatos priežiūros sistemos problemas, atsižvelgiant į politinius elementus ir tik visai neseniai paprašė patobulinimų iš ligoninės vadovų.

Pasak dr. Arne Björnberg, “tai nėra sunku padaryti, tiesiog savo veiklą reikia sutvarkyti taip, kad darbuotojai turėtų motyvaciją dirbti ir tai, be abejonės, duos teigiamų pokyčių, reikia sekti išlaidas ir pastoviai daryti monitoringus. Vietoj to, kad stovėtum prie įėjimo į ligoninę su lazda ir bandytum išlaikyti mėgėjus, reikia leisti profesionalams atlikti savo darbą. Kalbėdamas apie mėgėjus, aš turiu galvoje politikus”, – sakė dr. Arne Björnberg.

Parengta pagal “The Irish Independent” ir Journal.ie publikacijas