Kaip Šv. Valentinas atkeliavo į Airiją?
Vasario 14 – ąją pasaulis švenčia Šv. Valentino dieną.
Ši diena – tai įsimylėjėlių šventė, kuomet mylintys pasikeičia įvairiomis
dovanėlėmis, kartais kukliomis, kartais – brangiomis, o kartais – net pikantiškomis.
Manoma, kad šventas Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs antrame amžiuje. Tuometinis Romos imoeratorius Klaudijus II buvo išleidęs
įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų
kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos.
Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo
šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų
žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II, išgirdęs apie tokį
vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, o vasario 14 dieną jam buvo įvykdyta mirties bausmė. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.
1835 metais airių vienuolis iš Karmelitų ordino John Spratt
su oficialiu vizitu išvyko į Romą. Dėl savo pamokslininko talento jis buvo
paskirtas atsakingu už naujos bažnyčios statybą prie Karmelitų vienuolyno
Dubline.
Jis pamokslavo jėzuitų bažnyčioje, bet jį labai gerbė Romos
bažnyčios elitas. Vienas iš tokių pagarbos ženklų buvo Romos popiežiaus
Grigalius XVI ((Pope Gregory XVI (1831-1846)) dovana – Švento Valentino
relikvijos, kurias jis perdavė kaip palaiminimą visai Airijai! 1836 metų lapkričio
10 dieną tikinčiųjų procesija, laikydama relikviją, patraukė link bažnyčios,
kur ją pasitiko Dublino arkivyskupas Murray. Deja, po John Spratt mirties apie
šią relikviją visi pamiršo, ir tik 50-60-ais praėjusio šimtmečio metais,
atstatant bažnyčią, šios relikvijos ir Romos popiežiaus laiškas buvo vėl
aptikti.
Dabar galima apsilankyti bažnyčioje Whitefriar Street,
Carmelite Church in Dublin (tarp Wexford ir Aungier gatvių) ir pasimelsti šv.
Valentinui, taip pat specialiojoje knygoje, kuri yra ant altoriaus, galima
užrašyti savo norus ar palinkėjimus.
Jelena Oleinik
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą