Laikrastis Lietuvis

Namų pirkėjų yra, namų nėra: kas iš tikrųjų vyksta?

Naujausi duomenys rodo, kad vis daugiau ir daugiau žmonių, nepaisydami augančių nekilnojamojo turto kainų, nori nusipirkti namą ar butą, tačiau pasiūla labai ribota, informuoja  “The Irish Times”.

Vis daugiau žmonių nori įsigyti būstą

Airijos bankų ir mokėjimų federacijos (Banking and Payments Federation of Ireland – BPFI) bei hipotekos duomenys rodo staigų žmonių, norinčių įsigyti nekilnojamąjį turtą, šuolį.  Prieš metus 1 996 būsimų namų pirkėjų buvo gavę hipotekos patvirtinimą, o jau šių metų vasario mėnesį 2 840 žmonių pareikškė norintys įsigyti nuosavą būstą ir taip pat yra gavę hipotekos patvirtinimą.

Šįmet žmonių, norinčių įsigyti nekilnojamąjį turtą, ženkliai papildė tie, kurie ketina įsigyti būstą pirmą kartą (First-Time Buyer – FTB).

Pirmą kartą perkančiųjų namus skaičius nuolat didėja. Toks susidomėjimas nekilnojamojo turto rinka pakilo po to, kai šių metų pradžioje Centrinis bankas (Central bank) priėmė laisvesnes hipotekos skolinimosi taisykles, o tai reiškia, kad pirmą kartą perkantiems namus dabar reikia tik 10 procentų nuo indėlio sumos, nepriklausomai nuo turto vertės. Antra priežastis yra ta, kad schema jiems suteikia galimybę susigrąžinti  5 procentus mokesčių, t. y. iki 20 000 eurų. Oficialūs duomenys rodo, kad šiuo metu kas mėnesį gaunama apie 3 000 paraiškų iš tų žmonių, kurie ketina įsigyti būstą pirmą kartą.

Galiausiai, didėjant nekilnojamojo turto kainoms sostinėje ir kituose didesniuose Airijos miestuose, žmonės akivaizdžiai pamatė, kad nusipirkti būstą labiau apsimoka, negu jį nuomotis. Nuomos kainos yra nestabilios, be to, jos nuolat auga, nežiūrint į tai, kad Vyriausybė bando apriboti savininkų “apetitus”, – įvestas limitas, pagal kurį savininkai per metus negali pakelti nuomos kainos daugiau nei keturiais procentais, mažai ką sustabdo.

Jei paanalizuosime gautus duomenis, pamatysime, kad dauguma žmonių dabar yra labiau nusiteikę įsigyti nekilnojamąjį turtą, negu jų buvo prieš kelerius metus. Žiūrint į hipotekos šešių mėnesių dinamiką, matome, kad kiekvieną mėnesį yra gaunama maždaug 3 000 prašymų įsigyti būstą, o per pusmetį jų skaičius išauga iki 18 000.  

Kas perka būstą už grynuosius?

Skaičiai, kuriuos pateikėme anksčiau rodo tik tuos žmones, kurie nori įsigyti nekilnojamąjį turtą imdami paskolą. 2016 metais apie 47 procentai namų pirkėjų už nekilnojamąjį turtą mokėjo grynaisiais.

2016 metais buvo sudaryta 44 700 sandorių, 21 009 žmonių pareiškė, galintys pirkti namus už grynuosius pinigus. Jeigu peržiūrėsime šešių mėnesių laikotarpį, kol žmonės laukia hipotekos sprendimo, gausime, kad  prie jų prisideda dar 10 500 potencialių pirkėjų, norinčių įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Tai reiškia, kad per šešių mėnesių laikotarpį, imant vidurkį, apie 28 500 pirkėjų (patvirtintų hipotekos ir perkančiųjų už grynuosius) dairosi būsto šalies rinkoje.

Ne visi pirks

Žinoma, ne visi tie, kuriems patvirtinama paskola arba tie, kurie nori įsigyti būstą pagal schemą Help-To-Buy, pirks nekilnojamąjį turtą, bet, reikia pažymėti, kad dauguma taip ir padarys.

Jei mes paimsime Airijos bankų ir mokėjimų federacijos (Banking and Payments Federation of Ireland – BPFI) išduotas hipotekos paskolas, tai pamatysime,  kad per pirmąjį 2016 metų ketvirtį jų buvo išduota 9 115 (naujausi duomenys), t. y. apie 3 000 kiekvieną mėnesį. Bet jei pažvelgsime į hipotekos pateiktus praėjusių metų ketvirčio (t. y. liepos, rugpjūčio ir  rugsėjo mėnesius), pamatysime, kad buvo patvirtinta 10 196 hipotekos paskolų. Nors tai tėra tik statistiniai duomenys, bet jie rodo, kad žmonių susidomėjimas nekilnojamojo turo rinka yra didžiulis ir ateityje dar daugiau žmonių sieks įsigyti nuosavą namą ar butą.

2016 metais  21 000 žmonių, galinčių nusipirkti būstą už grynuosius pinigus, aktyviai domėjosi nekilnojamojo turto rinka, tačiau tai nereiškia, kad jų tiek pat bus ir šiais metais. Tačiau jau šiandien galima sakyti, kad jų bus tikrai ne mažiau, nes jau keletą metų šis skaičius išlieka stabilus ir nėra jokių požymių, kad žmonių, norinčių įsigyti būstą, mažės.

Nekilnojamojo turto pasiūla

Kaip visi šie žmonės, norintys įsigyti būstą, jį randa? Su kokiais sunkumais jie susiduria? Pirmiausia, tai būsto pasiūlos klausimas. Nekilnojamojo turto agentūros “Sherry Fitzgerald” duomenys rodo, kad parduodamų būstų skaičius sumažėjo 17 procentų ir metų pradžioje siekė iki 22 100 vienetų, o tai sudaro tik 1,2 procento viso privataus būsto fondo. Norint, kad nekilnojamojo turto rinka būtų funkcionali, būsto pasiūla turėtų siekti apie 4-5 procentus kiekvienais metais.

“MyHome.ie” agentūros statistika byloja, kad mažėja ir senų (second-hand) parduodamų namų ištekliai. 2017 metų kovo mėnesį Dubline buvo parduodami 3 478 namai, palyginti su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu, nekilnojamajo turto pardavimas sostinėje smuktelėjo žemyn 20 procentų ir 26 procentais, jeigu pažiūrėsime į 2015 metų kovo mėnesio statistiką. Nepaisant to, kad pradėjo veikti schema Help-To-Buy, ji situacijos nepakeis, jeigu nebus statoma naujų namų. Namų statybos departamento (Department of Housing) duomenimis, metų pradžioje pradėta statyti 13 334 naujų namų, t. y. palyginus su praėjusiais metais, statybų skaičius padidėjo 44 procentais.

Kylančios kainos?

Augantis pirkėjų skaičius ir ribota pasiūla neišvengiamai skatina nekilnojamojo turto kainų augimą. Agentūra “Davy Stockbrokers” prognozuoja, kad šįmet būsto kainų infliacija viršys 10 procentų. Tačiau ar naujų namų statytojai tikrai suinteresuoti, kad nekilnojamojo turto kainos kristų? Tai retorinis klausimas, į kurį kol kas niekas, perkantiems būstą, negali atsakyti.