Nepaprastos paprasto vandens galios

Didžioji paslaptis

Tikriausiai visi esate girdėję, o gal ir matę filmą „Didžioji vandens paslaptis“. Jame atskleisti dalykai iš tiesų pribloškia. „Vanduo gyvas, jis turi atmintį ir reaguoja į mūsų mintis bei emocijas. Taigi savo mintimis ar išgyvenimais galime paversti jį arba nuodu, arba nuostabiausiu pasaulyje gėrimu“, – tokios idėjos plėtojamos šiame filme.

Dar pabrėžiama, kad vandens kiekis Žemėje nekinta jau milijonus metų – jis visą laiką cirkuliuoja ratu. Kiekviename mūsų yra dalelė  pirmykščio vandenyno, kuriame sukaupta informacija apie visą žmonijos evoliuciją. Skaitydami jo įrašą apie Visatą, pasak vandenį tyrinėjančių mokslininkų, galėtume sužinoti viską – nuo jos susikūrimo iki tolimiausios ateities. Galbūt ne veltui senovėje, o kai kur ir iki šių dienų, žmonės vandenį garbino ir meldėsi jam kaip dievui. Kas, jeigu jis iš tikrųjų yra mūsų dievas?.. Teorija, kad visas mūsų planetos gyvybės formas, taip pat ir žmones sukūrė ne kas kitas, o vanduo, rutuliojama jau ne vieną amžių. Ir, reikia pripažinti, ji visai panaši į tiesą. Ypač kai labiau įsigilini į žmogaus (ir ne tik) organizmo sandarą...

Jei vieną dieną vanduo išgaruotų...

Apie 70 proc. suaugusio žmogaus organizmo sudaro vanduo: kraujyje cirkuliuoja net 90 proc. vandens, raumenyse – 77 proc., o smegenyse – apie 85 proc. Be vandens neįmanomi jokie gyvybiniai procesai: virškinimas, medžiagų apykaita, kraujo apytaka. Kitaip tariant, gyvybiškai svarbi organizmo veikla gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Beje, vandens stygių pajuntame labai greitai, kai organizme pradeda trūkti vos 1 procento. Netekti maždaug 12–20 procentų vandens jau yra kritinė riba – žmogus miršta apsinuodijęs savo apykaitos produktais. Vien dėl to į vandenį vertėtų žiūrėti itin pagarbiai – jis palaiko mūsų gyvybę. Jei netikėtai dingtų – jau po savaitės didesnė dalis gyvybės formų žūtų. Po kelių savaičių žalioji mūsų planeta taptų panaši į negyvenamą, beorę dykynę, nes žuvus augalams neliktų ir deguonies... Košmariška apokalipsė, tiesa? Tačiau skaitant šią eilutę tikriausiai tik retam šmėsteli mintis, kad kada nors tai galėtų tapti realybe. Gamta Lietuvą dosniai apdovanojo vandens gausa. Mūsų šalis tarsi vandens Kuveitas. Deja, mes neįvertiname, kokie iš tikrųjų esame turtingi.

Mūsų požemiuose teka vertingiausias pasaulyje turtas, brangesnis net už naftą ar auksą – gėlas vanduo. Dėl įdomumo priminsime: gerti tinkamas gėlas vanduo tesudaro mažiau nei 3 proc. visų Žemės vandens išteklių. Iš jų net 2 proc. „sukaustyti“ ledynuose ir viršukalnėse. Taigi matematika paprasta: gerti vargiai telieka vos vienas procentas. Ir tai viso pasaulio žmonėms. Mokslininkų manymu, dėl vandens, tiksliau, jo stygiaus, ateityje gali užvirti didžiuliai karai. Tiesą sakant, jau dabar kai kur jaučiamas didžiulis jo trūkumas. Apie 25 proc. pasaulio populiacijos jau šiandien neturi švaraus geriamojo vandens ir atiduotų viską, kad tik jo turėtų – ne maudytis, ne skalbti, o tik iki soties atsigerti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 80 procentų atvejų infekcinėmis ligomis užsikrečiama per vandenį – net 500 milijonų žmonių kasmet suserga, dar apie 25 tūkstančiai (daugiausia vaikai) kasdien miršta dėl blogos kokybės vandens arba jo stygiaus.

Apie vandens atmintį

Kai kurie mokslininkai teigia, kad vandenį teršiame ne tik nesuskaičiuojama gausybe chemikalų, bet ir nešvariomis mintimis bei emocijomis. Jau minėjome apie teoriją, teigiančią, kad vanduo turi atmintį. Tiesa, visiškai neginčijamai ji neįrodyta ir skeptikų vis neigiama. Tačiau pasaulyje juk egzistuoja gausybė reiškinių, kurių neįmanoma pirštu prikišamai įrodyti... Nepaisant to, mes  žinome, kad jie egzistuoja.

Taigi mokslininkai tikina, kad pastaraisiais laikais žmonės tapo ypač pikti ir nepakantūs vienas kitam bei aplinkai. Į visuotinę vandens atmintį nenutrūkstamais milžiniškais srautais teka neigiama informacija. Laimė, vanduo sugeba nuo viso to iš žmonijos sugerto blogio išsivalyti. Antraip jis „išprotėtų“ iš proto išvesdamas ir visą žmoniją. Tiesa, kartais vanduo, anot tyrinėtojų, jau nepajėgus susidoroti su tais blogio srautais. Ir visa tai išsiveržia galingomis stichijomis – cunamiais, potvyniais, uraganais...

Ji.lt