Lietuvos Respublikos piliečiai emigracijoje, jei norite grįžti, padėkite man

Mieli Lietuvos Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie dėl skirtingų priežasčių nusprendėte ieškoti laimės kitur – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Velykų salose ar bet kuriame kitame pasaulio krašte: aš Lietuvos Respublikos pilietis, Artūras Račas, kreipiuosi į Jus ir prašau pagalbos.

Padėkite man pasiekti ausis tų, kurie galvoja, kad pupulis, mintantis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų lėšomis, turi teisę visus jus vadinti “durniais”, tikėdamasis taip užsimokėti savo buto nuomą ir likti nenubaustas. Padėkite man pasiekti ausis tų, kurie galvoja, kad žiniasklaidos misija yra užsidirbti varganus skatikus, dergiant kitus, kaip tai daro pagrindiniu save vadinantis Monikos vadovaujamas portalas Delfi.

Žinau, kad Jūs užsiėmę, žinau, kad priešingai nei pupulis, Jūs negaunate pajamų iš dergimosi ir valstybių, kuriose Jūs šiandien gyvenate biudžeto. Žinau, kad Jūs sunkiai dirbate – nesvarbu ar žuvies, ar paukštienos fabrikuose, ar Londono bankuose, ar Ispanijos neklinojamojo turto bendrovėse ar JAV nevyriausybinėse organizacijose – kad turite šeimas, draugus, kad galbūt šiandien neplanuojate grįžti Į Lietuvą, nes ji šiandien Jūsų nelaukia.

Bet Jūs ir aš esame vieno kraujo – mes Lietuviai. Galbūt skirtingų pažiūrų, galbūt mūsų gyvenimai skirtingai susiklostė, galbūt vieniems iš mūsų pasisekė geriau nei kitiems. Tai nieko nekeičia. Nes ateityje viskas gali pasikeisti. Ir, kaip sakoma, kas buvo nieks, gali tapti viskuo, o aš galiu išvažiuoti į Norvegiją skusti žuvies, jei D.Grybauskaitė ir D.Jauniškis taip nuspręs.

Aš to visai nebijau kaip ir nebijojote Jūs tą dieną, kai, supratę, kad daugiau nebegalite, susikrovėte lagaminus ir išvažiavote. Aš iki šiol neišvažiavau, nes tikiu, kad Lietuva gali būti ta vieta, iš kurios niekam nesinorės išvažiuoti.

Prisipažinsiu, kartais mano tikėjimas svyruoja. Kartai jaučiuosi bejėgis prieš tą kvailumo, cinizmo ir abuojumo atmosferą, kurioje atsiduriu. Bet tai trunka trumpai, nes aš, kaip Jūs, esu Lietuvis. Ir noriu, kad Lietuva būtų ta vieta, kurioje Lietuviams gyventi gera.

Naiviai tikiu, kd ir Jūs visi to norite, nepaisant to, kur šiandien esate. Tikiu, kad giliai širdies kamputyje puoselėjate viltį sugrįžti ten, kur užaugote, kur pirmą kartą įsimylėjote arba jūs pirmą kartą metė Jūsų pirmoji meilė, kur mama Jums darė šaltibarščius, o tėtis mokė vairuoti automobilį be ženklo “M”.

Dar daugiau – aš naiviai tikiu, kad dauguma iš Jūsų sugrįš. Ir ne dėl Migracijos komisijos Seime ar Vyriausybės emigrantų grįžimo skatinimo programos. Visa tai bullshit (atsiprašau). Nes jei grįšite, tai tik dėl šaltibarščių ir dėl mamų ar pirmųjų meilių, kurias Jums norėsis pamatyti, nepaisant to, kad galbūt jau turite tris vaikus su antra meile.

Bet juk norite grįšti į kitokią Lietuvą, nei ta, iš kurios išvažiavote? Nesiginčykite, norite. Ir aš noriu, kad Jūs grįžtumėte.

Todėl padėkite man.

Skirkite kelioliką minučių savo brangaus laiko ir pasakykite Monikai, kuri nuolat maitina Jus naujienomis apie krūtų dydį, bet pati savojo krūtų dydžio neskelbia, pasakykite vidurinį išsilavinimą turinčiam pupuliui, kuris turi dvi nepilnametes dukras ir kuris didžiąją savo sąmoningo (jei tas žodis čia tinka) gyvenimo dalį praleido emigracijoje, pasakykite taip vadinamoms Lietuvos Respublikos žiniasklaidos savireguliacijos institucijoms, kad Jūs, Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie – nesvarbu dėl kokių priežasčių – šiandien gyvenate ne Lietuvoje, nesate “durniai”, “buduliai”, “buki atvykėliai”, “nebauginti kvailiai”, “juodadarbiai”, “trečios rūšies žmonės”, “buki”, “žirniasmegeniai” ir “brudas”.

Aš, nors ir gyvenu Lietuvoje, tai padarysiu. Bet manęs vieno gali būti per mažai.

Jei norite grįžti į Lietuvą, kuri bus kitokia, nei ją palikote, padėkite man. Jei nenorite grįžti, padėkite man dėl savo garbės.

Jūsų teisė rinktis, tskant škia.

P.S. Pavyzdį rasite dar šią naktį mano Facebook paskyroje

P.P.S. O kad būtų lengviau, žiūrėkite žemiau

Visuomenės informavimo etikos komisijai

J.Basanavičiaus g., 4B LT-01118 Vilnius

Artūras Račas

Pylimėlių g. 12, Vilnius LT-10229

arturas.racas@gmail.com

DĖL NAUJIENŲ PORTALO “DELFI” PUBLIKACIJOS “EMIGRAVAI? IR GERAI, DURNIAU”

Gerbiama ir etiška Visuomenės informavimo etikos komisija,

Prašau Jūsų išsiaiškinti, ar naujienų portalo “Delfi”, kuriam vadoauja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė 2015 metų birželio 24 dieną paskelbta publikacija “Emigravai? Ir gerai, durniau”, kurios autorius yra Andrius Užkalnis, atitinka Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Kodekso) reikalavimus.

Konkrečiai prašau Jūsų išsiaiškinti, ar naujienų portale “Delfi” paskelbta publikacija “Emigravai” Ir gerai, durniau” atitinka Kodekso 3 straipsnio reikalavimą jog “Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką” bei Kodekso 4 straipsnio reikalavimą, kad “Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.”

Minėtoje naujienų portalo “Delfi” publikacijoje A.Užkalnis Lietuvos Respublikos piliečius, emigravusius į kitas valstybes, vadina “durniais”, “buduliais”, “bukais atvykėliais”, “nebaugintais kvailiais”, “juodadarbiais”, “trečios rūšies žmonėmis”, “bukais”, “žirniasmegeniais” ir “brudu”.

Nors ir nesu emigrantas, mano nuomone, toks emigravusių Lietuvos Respublikos piliečių apibūdinimas akivazdžiai pažeidžia leistinos kritkos ribas ir Kodekso reikalvimus. Nekalbant jau apie tai, kad žeminančius ir įžeidžiančius epitetus vartojantis asmuo pats savo didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį yra praleidęs emigracijoje, galbūt pešdams vištas, skusdamas žuvį ar stovėdamas prie geležinkelio stoties pasipuošęs tinklinėmis kojinėmis ir čiulpdamas nežinia kokius objektus.

Tikuosi, kad etiškai ir garbinga Visuomenės etikos informavimo komisija tiniamai įvertins naujienų portalo “Delfi” publikaciją, vadovaudamasi Kodekso nuostatomis.

Pagarbiai,

Artūras Račas

Žurnalistas