IRA lyderis Seán Russell ir jo statula
Seán Russell statula Dubline, Fairview parke,
prieštaringiausiai vertinama statula ne tik Dubline, bet, ko gero, ir visoje
Airijoje. Galbūt ir nepasakotume jums apie IRA lyderį ir su jo vardu susijusios
statulos likimą, jeigu dar palyginti neseniai atėjusi nauja mada – paminklų,
saugojančių istoriją, griovimas. Jau išgyvenome paminklų griovimą buvusiose
Sovietų Sąjungos respublikose, visai neseniai šiuo pavyzdžiu pasekė ir JAV, kur
nuo žemės paviršiaus buvo šluojamos kai kurios statulos ir netgi antkapiai.
Visi šie pavyzdžiai rodo, kaip šimtmečių istorijos liudininkai dar ir šiandien
gali sukelti konfliktus ir vos ne tarpusavio karus.
Griovimas statulų, išstovėjusių šimtmečius, rodo ne tik
prieštaringą jų gyvavimo istoriją, bet ir mūsų norą pamiršti tai, kas buvo ir
nemąstyti apie tai, kas bus – o gali atsitikti taip, kad galbūt visai greitai ir
mūsų vaikai, ar jų vaikų vaikai taip pat griaus tai, ką šiandien kuriame ir
statome mes.
Į tokių prieštaringai vertinamų statulų sąrašą patenka ir
Seán Russell statula Dubline.
Statula, pastatyta 1951 metais, Dublino Fairview parke, ne
kartą buvo niokota, ne kartą buvo vėl atstatoma, iš jos buvo ir tyčiojamasi, ir
ji buvo garbinama – tačiau ji išliko ir kol kas tebestovi savo senoje vietoje.
Seán Russell buvo Airijos respublikonas, kuris 1916 metais
dalyvavo Velykų sukilime ir buvo Nepriklausomybės karo lyderis. Greitai jis
tapo IRA (Irish Republican Army – IRA) personalo viršininku, kuomet Airija buvo
paskelba Nepriklausoma valstybe.
Jo palikimas taip pat labai prieštaringai vertinamas, kaip
prieštaringai vertinama ir jo mirtis.
Manoma, kad Seán Russell mirė 1940 metais, kuomet vokiečių povandeniniu
laivu plaukė į nacistinę Vokietiją, siekdamas užtikrinti paramą IRA, apjungiant
Airijos šiaurinę ir pietinę dalis.
Jo šalininkai teigia, kad jis nesidomėjo nacių ideologija, o
jo diskusijos su nacistine Vokietija buvo tik “Anglijos sunkumų ir Airijos
galimybių” diskusijų objektu.
Tačiau jo priešininkai, kurie nenori, kad Seán Russell
statula stovėtų Airijoje, teigia, kad ne
tiek svarbu, kokie buvo jo motyvai, bendradarbiaujant su naciais – vien šis
faktas yra negarbingas ir jam neprideda šlovės.
Edmund Veesenmayer iš SS buvo pavesta susitikti su Airijos antivyriausybinių veiksmų lyderiais ir yra įrodymų, kad jis susitiko su Seán
Russell Berlyne 1940 metais. Vėliau Edmund Veesenmayer buvo nuteistas kaip karo
nusikaltėlis už savo nusikalstamą Holokausto veiklą Rytų Europoje, kurioje jis
aktyviai dalyvavo nuo 1944 metų.
Dublino kultūrinis blogas “Come here to me!” pažymi, kad
Russell sandoriai Vokietijoje ir jo mirtis įvyko dar prieš Wansee konferenciją (konferencija
įvyko 1942 metais,
sausio mėnesį, Berlyne), kurioje naciai priėmė “Galutinį sprendimą” – išnaikinti Europos
žydus. Beje, dokumento, kuriame būtų užfiksuotas šis nutarimas, nėra išlikę.
Galbūt jo ir nebuvo, o daugelis istorikų sutinka, kad tokį įsakymą A. Hitleris
galėjo duoti žodžiu, 1941-ųjų vasarą, Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą.
Dublino istorikas Brian Hanley, daug rašęs apie Seán Russell,
apibūdina jį kaip “militaristą”, kuriam labiau rūpėjo britų ir airių tarpusavio
kovos, o ne Europos politika.
“Jis buvo
militaristas visomis to žodžio prasmėmis ir niekas nevertė jo daryti to, ką jis
darė”, – teigia jis.
Pasak istoriko, jis nebuvo suinteresuotas politinėmis
diskusijomis. Taip, jis buvo susijęs su IRA, kurios tikslas – išvaryti britus
iš Airijos. 30-ajame dešimtmetyje į IRA buvo žiūrimą kaip į marionetę Laisvoje valstybėje.
Brian Hanley nuomone, Seán Russell negali būti laikomas
nacistiniu bendradarbiu, nes jis nedaug kuo jiems tepadėjo, nors iš tikrųjų norėjo
padėti. Kiek anksčiau jis taip pat siekė padėti Sovietų Sąjungai.
“Seán Russell norėjo, kad vokiečiai padėtų IRA ir iš tikrųjų
jis iki pat savo mirties tikėjosi, kad bendradarbiaus su jais. Bet tai jokiu
būdu negalima susieti su tais žiauriais įvykiais, kurie tuo metu vyko Europoje, – sako Brian Hanley. –1920 metais IRA ieškojo komunistinės Rusijos paramos, jis
buvo patenkintas gavęs ginklų ir pinigų, o 1940-aisiais jis su malonumu jau prašė
nacistinės Vokietijos pagalbos, bet nemanau, kad jam labai rūpėjo nacistų
ideologija.”
Taigi, 1951 metais Dubline buvo atidengta Seán Russell statula.
Ceremonijoje dalyvavo apie 5 000 žmonių, tarp jų buvo ir pats Brian Hanley.
Blogas “Come here to me!” rašo, kad statula pirmą kartą buvo
apgadinta praėjus vieneriems metams po jos pastatymo ir tai buvo siejama su
tuo, kad statulos “poza” yra komunistinė.
1965 metais statulos dizainas buvo pakeistas, bet iki 2004 metų
ji sulaukė dar ne vieno išpuolio, ypač įsimiminė įvykis, kuomet statulos galva
buvo “nukirsdinta”. 2005 metais “anti-nacistų” grupė nukirsdino statulai galvą,
nes, pasak jų, Seán Russell buvo “nacionalistinis
fanatikas”, kurio siekis buvo suvienyti Airiją ir paversti ją “gestapo uodega”.
2009 metais statula buvo pakeista į bronzinę statulą, bet jos
priešininkų išpuoliai tęsėsi – ji buvo aplieta raudonais dažais ir išmarginta svastikos
simboliais.
Dabar statula kol kas ramiai stovi Dublino Fairview parko
pietvakarinėje dalyje, šalia Annesley Bridge Road, tačiau neaišku, ar tai
laikina ramybė ar visgi airiai ją išsaugos kaip istorinį paminklą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą