Šių metų
balandžio 20 d. švęsime Paschą. Tai diena, kai Jėzus prisikėlė iš mirties už mus. Ir
mums Krikščionims tai pagrindinė šventės prasmė. Tradicija tai vadina
vėlykomis.
Kai aš buvau
mažas, prisimenu kaip dažydavau kiaušinius ir ridendavau su kaimo vaikais
kieme. Dar ir kelioms dienoms praėjus valgydavome dažais nuspalvintus
kiaušinius...Tikrai nemažą įtaką mūsų gyvenimui turi tradicijos, kurios
skiepijamos nuo vaikystės... Niekada ir
nepagalvojau, kad kada nors sužinosiu, kokia vėlykų ar tikriau Paschos prasmė,
ir kuo ji taip svarbi man, ir kiekvienam žmogui.
Taigi visų
pirma, tai neturi nieko bendro su kiaušiniais ir kitomis liaudiškomis, ar
tiesiog pagoniškomis tradicijomis. Angliškas žodžio Pascha vertimas labai
artimas originaliai prasmei - passover - pass
over - pažodžiui būtų pereiti, pervažiuoti, peršokti. Maždaug tokias
reikšmes, galima būtų atrasti studijuojant originalią Hebraiško žodžio prasmę. Pascha - tai perėjimas iš vergystės į laisvę. Pascha
- tai perėjimas iš mirties į gyvenimą. Pascha - tai emigracija. Dar tiksliau - tai
dvasinė imigracija. Tai aktualu šiandien ir tau ir man.
Dievo išgelbėjimo planas žmonijai įdomus ir platus. O Pascha -
labai svarbi šio išgelbėjimo dalis. Du svarbūs įvykiai, kurie buvo įvykę
istorijos bėgyje, paaiškina šių švenčių prasmę. Pirmas, tai Izraelio
išėjimas iš Egipto. Ir antras, tai Jėzaus nukryžiavimas, palaidojimas ir
prisikėlimas iš numirusių. Abu įvykiai
atitinka laiką, kada Dievo tauta turi pasirodyti Jo akivaizdoje.
Paschos šąknys tai
įvykis, kada Dievas išvedė savo tautą - Izraelį iš Egipto vergystės. Keturis
šimtus trisdešimt metų Izraelis gyveno Egipte. Ir nors Juozapas - Izraelio
sūnus (Kristaus įvaizdis) išgelbėjo tuometinį Egiptą, o ir visą pasaulį iš
bado, greitai pasimiršo jo nuopelnai ir atėjęs kitas faraonas, pradėjo spausti
Izraelitus. Galiausiai jie pradėjo vergauti ir būti engiami. Negana to, laikmečiu
kai gimė Mozė, Egipto faraono nurodymu, buvo žudomi Izraelitų naujagimiai...
Tačiau Mozė ne tik išliko gyvas, bet ir buvo išaugintas, ir išauklėtas, kaip
faraono sūnus. Per jį Dievas išvedė Savo tautą iš Egipto vergijos.
Kai buvau
jaunas, labai domėjausi visokiais antgamtiniais dalykais ir ieškojau įvairiausių
būdų, kaip tai patenkinti... Bandydavau nueiti į ekstrasencų ar hipnotizuotojų
pasirodymus ir labai džiaugdavausi pamatyti, ką nors netikėto. Tačiau niekaip
neveikdavo man tie magų testai ar triukai... Net ir nepagalvojau, kad tie
iliuzionistai...pavojingi..., kaip Janas ir Jambras, kurie priešinosi Mozei,
priešinosi tiesai (2 Tes 3, 8). Janas ir
Jambras - tai faraono burtininkai. Kada Mozė numetė savo lazdą ant žemės, ji
pavirto į gyvatę. Egipto burtininkai padarė tą patį ir jų lazdos pavirto į
gyvates...Tačiau Mozės gyvatė prarijo anas dvi... Taip prasidėjo stebuklai
Egipte, prieš išvedant Izraelitus į laisvę. Po ketvirto stebuklo, Egipto
"žyniai tarė faraonui: Tai Dievo pirštas! Bet faraono širdis buvo
užkietinta ir jis neklausė jų, kaip Viešpats buvo sakęs". (Iš 8, 19) Tų
stebuklų vis didėjančia tvarka suskaičiau 10 ir apie juos galima paskaityti
Išėjimo knygoje (Iš 7 - 11 skyriai). Po to įvyko sekantis, vienuoliktas, kuris ir kalba apie Paschą. Dievas liepė savo tautai
įvykdyti tam tikrą procedūrą. Avinėlio "krauju
patepkite abi durų staktas ir skersinį tų namų, kuriuose valgysite avinėlį...O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują,
aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų...nė vienas iš jūsų teneišeina iki ryto iš
namų!" (Iš 12, 7.13.23) Avinėliui "neleidžiama sulaužyti
jokio kaulo"(Iš 12, 46). Ne tik
avinėlio kraujas ant durų buvo apsauga
Izraelitams, bet ir paklusnumas. Jei būtų išėję iš namų, jie būtų taip pat
neapsaugoti, kaip ir Egipto gyventojai. Panašiai galėtų nutikti ir savavališkam
kareiviui, kuris neklauso kapitono komandos...
Po
šio paskutinio stebuklo Egipte, kai Viešpats "išžudė visus pirmagymius,
žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams" įvykdė teismą, ne tik
faraonas išleido Izraelitus, bet ir visi egiptiečiai ragino juos išeiti.
Avinėlio kraujas ant namų durų ir Viešpaties instrukcijų vykdymas, tapo
išgelbėjimu Izraelitams ir jų išėjimo iš Egipto vergijos esmė. Tikrasis Dievo
Avinėlis - Jėzus Kristus yra šiandien mūsų išėjimo iš vergystės esmė. Kaip tada
buvo pralietas avinėlio kraujas ir juo paženklintos namų durys, taip šiandien
pralietas Avinėlio kraujas - vienintelė tobula auka - ir juo paženklintas
Golgotos Kryžius yra tau ir man durys į laisvę, gyvenimą ir amžinybę.
Jėzaus mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas ir laike, ir prasme tiksliai
atitinka Paschą. Kaip Paschos avinėlio kaulai nelaužomi, taip ir Jėzaus kaulai
nebuvo sulaužyti. Kaip niekas negalėjo išeiti iš namų Egipte, taip ir tuoj po
Jėzaus nukryžiavimo buvo šabas. Ir šiandien tie, kurių vardai Avinėlio krauju
įrašyti Gyvenimo knygoje, taip pat turi imti savo kryžių ir sekti Jėzumi
(vykdyti Dievo valią), kad įeitų į Jėzaus prisikėlimo šlovę - amžinąjį
gyvenimą. "Ne kiekvienas, kuris man sako: Viešpatie, Viešpatie, įeis į
dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią, mano Tėvo, kuris yra
danguje." (Mat 7, 21)
Mane stebina, kaip įmanoma, pamačius tiek
stebuklų, dar bandyti vytis Izraelitus su armija, kad juos naikinti. Tačiau būtent
taip pasielgė faraonas. Jis surinko Egipto armiją ir vijosi žydus iki
Raudonosios jūros. Tačiau žydai perėjo "sausu
jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės" (Iš 14, 22).
O Egipto armija joje nuskendo. Tai stipri pamoka tiems, kurie šiandien norėtų
kariauti prieš Dievo tautą.
Paskutiniais
laikais, kurie jau čia, žmonija matys panašių ženklų ir stebūklų, kurie vyko
tada Egipte. Skirtumas bus toks, kad dabartinis "Egiptas" - ne
Afrikos kontinento dalis, bet visas šiuolaikinis pasaulis su ateinančiu
Antikristu (Faraonu) priešakyje.
Gera naujiena
yra tai, kad mes galime tapti Dievo tautos dalimi ir išeiti iš
"faraono" nelaisvės.
Yra tokių,
kurie surišti ligomis ar nelaimėmis,
alkoholiu ar narkotikais, pornografija, neištikimybe ir šeimos griuvimu; arba
tiesiog "pamiršo", kokios jie lyties... Yra ir tokių, kuriems
nebesinori gyventi! Tikrai "faraonas" pavergęs daugelį ir sukaustęs
įvairiaiausiais pančiais, tačiau Jėzus atėjo, kad išlaisvintų mus. Jis yra
durys ir kelias į tikrąją laisvę. Jei tada, kai Jėzus vaikščiojo žeme, Jo
žodžiai Nikodemui apie atgimimą iš naujo buvo aktualūs, tai šiandien juo
labiau... Tai kelio pradžia. Jėzus Kristus turi galią duoti mums visiškai naują
prigimtį. "Juk visiems, kurie Jį
priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais..." (Jn , 12)
Kai aš atgimiau
iš naujo, mano gyvenime įvyko daug pasikeitimų. Vieni iš karto, kiti vyko
palaipsniui. Tačiau be šios patirties Biblija - Dievo žodis man buvo
nesuprantami ir neprieinami. Prieš 24 metus šaukiausi Viešpaties prie mirties
patalo. Ir nors Šėtonas, man jau buvo parašęs mirties nuosprendį tada, štai
šiandien esu gyvas ir galiu dalintis su tavimi šia gerąja naujiena. Yra naujas
gyvenimas Kristuje. Tas gyvenimas prasideda čia žemėje ir tęsis visą amžinybę
su Viešpačiu ir jo tauta.
Pascha - dvasinė
imigracija. Ji prasideda su malda iš mūsų atgailaujančios širdies.
Ir "kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas"
(Rom 10,
13)
Pastorius
Gintautas
Tautkus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą