Kaip tėvams susigaudyti, kada, kiek ir kaip savo
vaikams duoti tų patrauklių ir viliojančių „TV saldainiukų" ir kuo juos
pakeisti, siekiant išvengti nepageidaujamo šalutinio poveikio? Kaip paaiškinti
savo susiraukusiai atžalai, kad televizoriaus žiūrėjimas - ne pats geriausias
laisvalaikio praleidimo būdas. Ir, iš viso, nuo ko pradėti?
Kaip vaikai
pakliūna į TV spąstus?
Augančiam
vaikui yra svarbu pažinti jį supantį pasaulį. Vedinas įgimto smalsumo, jis tarsi
kempinė sugeria bet kokią iš aplinkos gaunamą informaciją. Vaikas dar nėra
išsiugdęs gebėjimo analizuoti ir atsirinkti, kas svarbu, o kas nereikalinga.
Jam tinka viskas, kas sugeba patraukti dėmesį. Be to vaikas turi begalę laiko.
Jam nereikia eiti į darbą, rūpintis šeima, netgi savimi nereikia rūpintis, nes
tai už jį padaro tėvai. Vienintelis rūpestis - ką veikti. Viskas taip greitai
atsibosta. Žaislai ir aktyvi veikla įdomūs, kai šalia yra žaidimų draugas, be
to tam reikia įdėti pastangų, būti aktyviam.
Televizorius iš pirmo žvilgsnio atrodo puiki išeitis.
Jis visuomet šalia, yra patrauklus, suteikiantis begalę informacijos, jį
žiūrėti nereikia jokių pastangų. Televizorius nepasakys: „Neturiu laiko, man
jau reikia bėgti į darbą." Be to, ekrane vaizduojama realybė kartais būna
kur kas patrauklesnė, nei ta, kurioje gyvena vaikas.
Mokslininkai pastebėjo, kad žiūrint televizorių jau po
30 sek. žmogaus smegenų veiklos aktyvumas sulėtėja, ima dominuoti letarginės
alfa bangos, pasiekiamas tam tikras atsipalaidavimas. Beta bangų, reikalingų
budrumui ir mąstymui, gerokai sumažėja. Patenkame į savotišką hipnotinę būseną,
todėl žiūrime televizorių netgi tada, kai nieko įdomaus jis nerodo. Taip
televizorius tampa spąstais - viliojančiais, įtraukiančiais ir nepaleidžiančiais.
Televizija -
piktoji pamotė
Jei auginate vaikus, turbūt sutiksite, jog tai
nelengvas ir labai atsakingas užsiėmimas. Kasdien tenka spręsti begalę
problemų, kurių dauguma - buitinės. Kaip nuvesti vaiką į darželį, ką išvirti
pietums, laiku pakeisti sauskelnes, apsilankyti pas gydydoją, ir, aišku, tas
nuolatinis mažylio klausimas: „Ką man veikti?" Be viso šito, dar turime
kalnus asmeninių problemų, rūpesčių, norų, išgyvenimų, su kuriais reikia
kasdien tvarkytis. Žinoma, dažnai viskam pritrūksta laiko. Tuomet ieškome, kas
mus pakeistų, pabūtų su vaiku, kol tvarkysime savo reikalus ar tiesiog
ilsėsimės. Čia ir vėl mums į pagalbą ateina televizorius. Jis visuomet šalia,
jo nereikia prašyti: „Pažiūrėk mano sūnų kol aš būsiu užsiėmęs", ir jis
tau niekada neatsakys: „O, ne, aš turiu kitų planų..."
Na, o vaikas dažniausiai mielai priima tokį mamos
pakaitalą, nurimsta, ir problema, atrodo, lengvai išspręsta. Tai sukelia norą
pasinaudoti „televizine aukle" ir kitą kartą, ir dar kitą. Svarbių
priežasčių atsiranda kasdien. Ir štai mūsų vaikas ir televizorius neišskiriami
draugai. Mažylis jau pats reikalauja televizoriaus, kitkas jam neįdomu.
Nepastebimai prie televizoriaus praleidžiamas laikas ilgėja, pakeisdamas vaikui
bendravimą su tėvais ir bendraamžiais, aktyvius žaidimus gryname ore ar
vaizduotę lavinančią kūrybinę veiklą, pakeisdamas realų gyvenimą į spalvotą,
bet netikrą pasaką.
Televizijos
poveikis vaiko sveikatai
Štai ką apie besaikį televizoriaus žiūrėjimą mano
gydytojai, psichologai ir pedagogai.
Poveikis
smegenų vystymuisi
Amerikos pediatrų asociacija rekomenduoja neleisti
žiūrėti televizoriaus mažesniems nei 2 metų vaikams, nes tai gali neigiamai
veikti jų smegenų vystymąsi, kas atsiliepia vyresniame amžiuje: tai prastesni
pasiekimai mokykloje, miego sutrikimai, hiperaktyvus ir destruktyvus elgesys.
Vaikams, dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną,
atrofuojasi erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai. Mokslų daktaro F.
J. Zimmermano JAV atlikti ilgalaikiai tyrimai parodė, jog televizoriaus žiūrėjimas
iki 3 metų neigiamai paveikė vaikų intelektą, tačiau 3-6 m. vaikams šis
poveikis nebuvo pastebėtas, o kai kuriais atvejais netgi buvo teigiamas.
Yra mokslininkų, kurie TV žiūrėjimo būseną vertina
kaip „atvirą pasąmonę": žiūrėdami TV, mes suvokiame informaciją, tačiau
esame mažiau arba visai nepajėgūs jos vertinti kritiškai. Tyrimais įrodyta, kad
daugiau nei 20 valandų per savaitę TV žiūrinčių žmonių smegenyse ima dominuoti
dešinysis smegenų pusrutulis, o kairysis tuo tarpu silpsta - pastebimas ženklus
žodinio kūrybingumo sumažėjimas.
Poveikis
socialiniam vystymuisi
Pakeisdama realų bendravimą su tėvais ir bendraamžiais
televizija neigiamai veikia vaiko bendravimo įgūdžių raidą, iškreipia
socialinių vaidmenų suvokimą. Stebėdami smurto scenas vaikai vis dažniau
agresyviai elgiasi ir kasdieniniame gyvenime. Amerikos psichologų asociacija
paskelbė, kad yra aiškus prievartos aktų žiūrėjimo per TV ir vaikų agresijos
ryšys. Smurto reakcija kyla dėl kelių veiksnių sąveikos: sužadinimo, kuris
patiriamas stebint smurtą, minčių slopinimo ir smurtinio elgesio mėgdžiojimo.
Be to, jaunuolius domina tik matomas vaizdas, jie dar nesugeba analizuoti,
įsigilinti į stebimo elgesio priežastis ir pasekmes.
JAV psichologo E. Damersteino teigimu, bloga linkintis
psichologas tikriausiai nerastų geresnio būdo, kuris taip padėtų ugdyti žmonių
abejingumą žiaurumui, kaip įvairių smurto vaizdų - muštynių, žudynių - rodymas.
Švedų psichologė Inga Seneson, ilgą laiką stebėjusi
200 vaikų nuo 6 iki 16 metų amžiaus, teigia, kad vaikai, įpratę žiūrėti siaubo
filmus, detektyvus, yra agresyvesni negu jų bendraamžiai: vis sudėtingesni
tampa mažųjų santykiai su tėvais, draugais, mokytojais. Vaikai vis labiau linkę
į nepaaiškinamą pyktį, priešiškumą, įtūžį, neapykantą sau ir kitiems.
Poveikis sveikatai
Ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas neigiamai veikia
ne tik psichinę, bet ir fizinę vaiko sveikatą. Žiūrėdami reklamas vaikai gauna
daug vienpusiškos informacijos apie mitybą, dėl to formuojasi nesveiki valgymo
įpročiai ir su tuo susijusios antsvorio, virškinimo problemos. Antsvoris
atsiranda ir dėl to, kad vaikas didesnę laiko dalį būna pasyvus, o žiūrėdamas
įdomų filmą nekontroliuojamai kemša į save viską, kas papuola, nejausdamas nei
alkio, nei sotumo jausmo. Taip sutrikdomi naturalūs organizmo ritmai ir
formuojasi žalingi valgymo įpročiai.
Be to, žiūrint televizorių, organizmo medžiagų
apykaita sulėtėja, taigi sudeginama mažiau kalorijų nei tiesiog sėdint ir nieko
neveikiant, teigia Mičigano universiteto mokslininkai. Gydytojai okulistai
įspėja, kad nuo gimimo iki 10-12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi
atskiros regos funkcijos. Todėl besaikis televizoriaus žiūrėjimas gali lemti
vaiko regos sutrikimus. Panašiai, ilgalaikis sėdėjimas prie televizoriaus
riboja vaiko fizinį aktyvumą, todėl susilpnėja jo raumenys, stabdoma judesių
raida, smegenys gauna mažiau deguonies, o vaikai auga pasyvūs, irzlūs ir
fiziškai silpni.
Kaip
išsigelbėti?
Riboti TV laiką
Ikimokyklinio amžiaus vaikams gydytojai okulistai
rekomenduoja televizorių žiūrėti iš ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo, ne ilgiau
kaip 1 val. per dieną ir ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę. Amerikos
pediatrų asociacija rekomenduoja visai neleisti žiūrėti televizoriaus mažyliams
iki 2 m. amžiaus.
Valdorfo pedagogika teigia, kad televizijos neigiamą
poveikį vaiko žaidimui ir asmenybei galima neutralizuoti vieninteliu būdu -
vaikams iki 7 metų amžiaus visiškai neleisti žiūrėti televizoriaus. Įvairių
požiūrių ir rekomendacijų yra daug ir jos nėra vienodos. Kaip susigaudyti, kuri
yra teisingiausia? Svarbiausia, ką turėtumėte žinoti: vaikai priims jūsų
nustatytas taisykles, jei jos bus aiškios, pastovios, taikomos nuo mažens, ir,
žinoma, jei patys išjungsite televizorių, taip parodydami savo mažyliui, jog
gyvenime yra svarbesnių dalykų, pvz., nuoširdus pokalbis su savo vaiku.
Kada TV ugdo?
Pasidomėkite
japonų animatoriaus Hayao Miyazaki filmukais. Juose daug grožio, fantazijos,
atkreipiamas dėmesys į žmogiškųjų vertybių ugdymą. Ieškokite filmų apie gamtą,
pasaulio stebuklus ir įdomybes arba fantastinių filmų, žadinančių vaiko
vaizduotę, taip pat filmų, kurių herojai demonstruoja drąsą, bet ne žiaurumą,
yra atkaklūs bet ne siekiantys tikslo bet kokia kaina, yra daugiau panašūs į
žmones, o ne į keistas mašinas, padedančias be tikslo naikinti visą pasaulį.
Jei peržiūrėtas filmas jūsų vaiką įkvepia, paskatina domėtis supančiu pasauliu,
pradžiugina, jums yra apie ką pasikalbėti po to, vadinasi prie televizoriaus
praleistas laikas nenuėjo veltui. Tada galite išjungti savo spalvotąjį
pagalbininką ir apsidairyti, ką naudingo nuveikus čia ir dabar.
Grėsminga statistika
Visame pasaulyje atlikta tūkstančiai tyrimų bandant
išsiaiškinti, kaip nuolatinis TV žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį,
pasiekimus mokykloje, elgesį, regėjimą, emocijas ir t. t. Deja, daugumos tyrėjų
nuomonė nėra džiuginanti.
Lietuvoje 25 % vaikų TV žiūri 4 ir daugiau val. per
dieną, 46,6 % - 3 val., 18,9 % - daugiau negu 1 val., 7,4 % ne daugiau kaip 1
val. Ir tik 2,1 % visai nežiūri TV. TNS Gallup duomenimis, 4-14 metų Lietuvos
vaikai prie televizoriaus praleidžia bent 2,5 val. per dieną.
JAV 90 % šešiamečių žiūri TV ar žaidžia kompiuteriu
vidutiniškai 2 val., o 8-18 m. - apie 4 val. kasdien, 32 % namuose televizorius
yra įjungtas nuolat, 68 % 8-18 m. vaikų ir paauglių turi televizorių savo
miegamajame. Palyginti: paprastam tėvų pokalbiui su vaikais lieka tik 3,5
minutės... per savaitę! Vidutinis amerikietis iki pensijos išvysta daugiau nei
2 milijonus reklamų, net amerikietis vaikas pamato bent 20 000 reklaminių
siužetų per metus (daugiausia - maisto produktų ir „greito maisto" užeigų
reklamos). Tik pabaigęs pradinę mokyklą, jaunasis amerikietis per TV bus
išvydęs 8 000 žmogžudysčių, o sulaukęs 18 m., bus išvydęs 200 000 prievartos
aktų, teigia Kansaso universiteto mokslininkai Aletha Huston ir John Wight.
Šaltiniai:
Psichologė
AUŠRA ŠŪMAKARIENĖ
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą