Jei tik vyrai žinotų

Kadaise Dievas sukūrė vyrą ir moterį – tą visi gerai žinome. Daugelis dar pasiginčija, kas pirmiau atsirado žemėje, vyras ar moteris, bet jeigu moteris būtų sukurta po vyro, jis būtų numiręs iš bado, net nesulaukęs, kol dailiosios lyties atstovė teiksis pasirodyti žemėje. Daugelis vyrų su tuo nesutiktų, pasakytų, kad jie patys puikiai gamina, bet vėl, o iš ko išmoksta vyrai gaminti? Pavyzdį jiems rodo nuostabiausios pasaulyje mamos – jos juk moterys. Na, o jeigu ne mama, tai receptų knygos (kurias dažniausiai rašo moterys) moko mūsų planetos vyrus ne tik nenumirti badu, bet kartais ir gardžiai pavalgyti.

Nesu feministė ir nesu nusiteikusi prieš vyrus, jie man netgi kartais visai patinka, bet žinau viena, kad patys sau jie patinka labiau už viską pasaulyje. Sakoma, kad moterys dažniausiai neatsiplėšia nuo veidrodžio, na o vyrams šiais laikais nereikia net veidrodžio, kad mylėtų save labiau už viską pasaulyje. Dėl to niekas nekaltas, tiesiog planetoje vyrų mažiau nei moterų, gaila, kad jie tą žino, antraip nesijaustų tokie svarbūs ir nelaikytų pasaulio didele parduotuve, kurioje kaip mėsa „pardavinėjamos“ moterys, iš kurių vienam vakarui galima pasidaryti gardų patiekalą.

Vyrai būtų pasaulio valdovai, jei žinotų, ką galvoja moterys. Tačiau šios dovanos Dievas jiems nesuteikė. Moteris suprasti ir perprasti labai sunku, nes visos galvoja skirtingai, nė vienas vyras negali pasakyti: „Jūs, moterys, galvojate tik apie viena“, o štai ir gyvenimiškas akibrokštas – moterys lengvai gali atremti, kad: „Vyrams tik víena galvoje‘‘ – visi gerai žinome, kas yra tas „viena“. Taip teigdamos moterys nefantazuoja, neišsigalvoja ir nieko nepagražina, šis faktas įrodytas statistiškai, patvirtintas daugybę socialinių tyrimų. Nė vienos moters tai nebestebina, mes pripratusios, kad vyrai valgo mus akimis. Jie mano, kad moterys lengvabūdiškai to siekia pačios ir mėgaujasi tuo, bet išduosiu mažą paslaptį – tuo metu, kai vyrai kurpia planą, kaip kuo greičiau po pirmo pasimatymo gražuolę pasikviesti pas save namo „atsigerti kavos“, – moterys jau būna suplanavusios keletą triukų, kaip priversti jį eiti iš proto, ir kad po septynių pasimatymų pasakytų: „Aš tave myliu“. Mes tik jums, vyrai, atrodome labai pažeidžiamos, o kartais neišmanėlės. Moterys žino, kad vyrams patinka jaustis pačiais stipriausiais, protingiausiais, pačiais pačiausiais. Mes žinome, kada „išjungti‘‘ protą, o kada paspausti žavesio mygtuką. Per tą laikotarpį, kai vyrų pradėjo mažėti šioje žemėje, mes išmokome prisitaikyti prie nykstančios lyties, prie jų norų, o kartais netgi galvoti ir elgtis taip kaip vyrai. Gal moterys tarpusavyje ir lenktyniauja, kuri pasičiups geresnį grobį (nors sakoma, kad tik vyrai medžioja), bet jos visada pasidalys patirtimi, patars viena kitai ir nušluostys ašarą, jeigu po septynių pasimatymų vyras taip ir neištars, ilgai lauktų žodžių „Aš tave myliu‘‘.

Jeigu tik vyrai žinotų, kad egzistuoja tik trys elementai, kurie gali pakylėti moterį iki dangaus ir apžavėti jas visam gyvenimui. Deja, deja, nė vienas jų nežino, nes nė vienas vyras nesistengia klausytis ir išgirsti, ko moteriai reikia, o tai taip paprasta, tai taip akivaizdu. Žinoma, aš taip pat neišduosiu tų trijų stebuklingų elementų. Iki visapusiško moters supratimo vyrams trūksta klausos, jie turėtų girdėti ne tik kas septintą iš moters lūpų sklindantį žodį, moterims labai svarbu, kad vyrai, esantys šalia, jas išgirstų. Dauguma vyrų pasakytų, kodėl moterys idealizuoja pačios save? Kodėl visi žurnalai kritikuoja vyrus ir jų poelgius, juk vyrai irgi turi poreikių, kuriuos turėtų žinoti moterys. Taip, moterys žino, ko vyrai nori ir apie ką svajoja, tiesiog jos laukia, kol vyrai ateis į jų pasaulį, o ne gyvens savajame pagal savo susikurtas taisykles. Jeigu vyrai bent pabandytų pasibelsti į tikrąjį moters pasaulį,jame atsidūrę jie suprastų, kad ten daug gražiau ir įdomiau negu bet kur kitur ir, beje, moters pasaulyje pildosi vyrų svajonės...

Dievas sukūrė vyrą ir moterį tam, kad pasaulyje būtų dar sudėtingiau gyventi. Jis sukūrė juos visiškai skirtingus tiek išore, tiek vidumi. Jeigu Jis būtų norėjęs, kad mes skaitytumėm vienas kito mintis, tikriausiai taip ir būtų. Vietoj to jis padovanojo kiekvienam klausą ir balsą, kad moterys galėtų daug šnekėti, o vyrai įdėmiai klausytis ir atvirkščiai. Juk ne veltui sakoma, kaip šauksi, taip atsilieps, ši taisyklė galioja ir vyrams, ir moterims. Jeigu tik vyrai tai žinotų, Dievas visada šypsotųsi, nes moterys būtų laimingos, o vyrai patenkinti. Juk vyrai be moterų tai tas pat, kas žemė be žmonių, o moterys be vyrų – kaip knyga be raidžių...

Su meile,

E.N.