Airijos
visuomenę supurtė šimtmečio skandalas: prie katalikų vienuolių laikytų namų
netekėjusioms motinoms rasta kapavietė,
kurioje palaidoti 796 kūdikiai ir
vaikai.
XX
amžiaus pradžioje prie katalikų vienuolinų veikė ne vieneri motinos ir vaiko
namai. Į juos gimdyti buvo siunčiamos netekėjusios moterys. Tuometinė airių
konservatyvi katalikiškoji visuomenė griežtai pasmerkdavo tokias puolusias
nelaimėles, izoliuodama jas už aukštų akmeninių sienų, versdama atiduoti savo
kūdikius įvaikinti.
Švč.Marijos
namuose Tuame Golvėjaus grafystėje per 35 šio vienuolyno gyvavimo metus, nuo
1925-ųjų iki 1961-ųjų metų, bendrame kape palaidoti 796 naujagymiai ir vaikai
iki aštuonerių metų. Manoma, kad jų galėjo
būti ir daugiau. Tiesa ėmė aiškėti praėjus penkiasdešimčiai metų po to, kai ši
prieglauda buvo uždaryta, o pastatas nugriautas.
Istorikė
Catherine Corless šia istorija ėmė domėtis studijuodama įrašus apie mirties
atvejus Švč.Marijos namuose. Ji darė prielaidą, kad šalia tų namų esantis
kanalizacijos rezervuaras gali būti
bendras kapas.
Pirmieji
rezervuarą aptiko vietos gyventojai, kai 1975 metais, sutrūkus jį dengusiai
betoninei plokštei, pasimatė krūvos kaulų. Tuomet buvo manoma, jog tai XIX
amžiaus 5-ojo dešimtmečio didžiojo bado, nusinešusio šimtus tūkstančių gyvybių,
aukos.
Atliktas
mokslinis tyrimas atskleidė, jog šiame kape vis dar gulintys kaulai priklauso
vienuolių ordino „Bons Secours“ įsteigtų „motinos ir vaiko“ namų globotiniams.
„Jei dukterys pastodavo, jos būdavo visiškai atstumiamos. Šeimos
bijodavo, kad apie tai gali sužinoti kaimynai. Pastoti ne santuokoje buvo
baisiausias dalykas pasaulyje. Tai buvo baisiausias nusikaltimas, kurį galėjo
įvykdyti moteris, nors daugeliu atvejų tai atsitikdavo dėl išprievartavimo“, -
pasakojo istorikė C.Corless.
Pasak jos, tuo metu konservatyvi katalikybė draudė krikštyti
nesusituokusių tėvų vaikus, todėl jų nebuvo galima laidoti pašventintoje
žemėje.
Sveikatos ir kitokios problemos
šiuose namuose buvo žinomos jau seniai. Dar 1944 metais vyriausybės patikrinimo
ataskaitoje apie Tuamo namus buvo rašoma, kad kai kurie vaikai ten išsekę,
išsipūtusiais pilvais, silpni.
Remiantis dokumentais, kuriuos
pateikė istorikė C. Corless, dėl netinkamos mitybos ir prastos
priežiūros labai daug šioje prieglaudoje atsidurusių vaikų mirdavo susirgę
tymais, traukuliais, tuberkulioze, gastroenteritu ar plaučių uždegimu. Vaikų
mirtingumas šioje prieglaudoje buvo siaubingai didelis.
„Pažvelgus į dokumentus tampa aišku,
jog per savaitę čia mirdavo po du vaikus, tačiau aš vis dar mėginu
išsiaiškinti, kodėl jie laidodavo mirusius vaikus bendrame kape. Negi jie
negalėjo laidoti šių vaikų karstuose?“ – pasipiktinimo neslėpė istorikė.
Šie vaikai vietos gyventojų buvo
engiami ir vadinami prieglaudos vaikais. Daugelis šalimai gyvenusių
bendruomenių narių prisimena šiuos vaikus. Žmonės pasakoja, kad vaikai iš šios
prieglaudos buvo sodinami mokyklos klasių pakraščiuose, buvo akcentuojama, kad jie
yra kitokie.
C. Corless ir pati puikiai atsimena
šiuos vaikus. „Jei klasėje elgdavomės netinkamai, vienuolės pagrasindavo mums,
kad turėsime eiti sėstis šalia prieglaudos vaikų, - savo prisiminimais dalinosi
ji. C. Corless taip pat papasakojo vieną atvejį, kai vyresnė mergaitė į ryškų
saldainio popierėlį suvyniojo mažą akmenuką ir įteikė kaip dovaną vaikui iš
šios prieglaudos.
„Kai šis vaikas išvyniojo popierėlį,
suprato, kad jį apgavo“, - pasakojo moteris.
Dabar įsteigtas lėšų rinkimo
komitetas ir tikimasi, kad bus pastatytas memorialas su užrašytais visų vaikų
vardais ir amžiumi.
Tuamo arkivyskupas Michaelas Neary
sakė, kad buvo šokiruotas šio atradimo ir susitiks su „Bons Secours“ lyderėmis
dėl pagalbos statant memorialą.
„Daugelis šių jaunų, pažeidžiamų
moterų jau turėjo būti atstumtos savo šeimų. Tiesiog neįmanoma suvokti jų
bejėgiškumo ir kančių, patirtų stebint, kaip miršta jų mylimi vaikai“, – sakoma
jo pareiškime.
Airijos vyriausybė praėjusį
antradienį paskelbė, kad pradės nuodugnų tyrimą dėl prieštaringai vertinamų
katalikiškų namų netekėjusioms motinoms, po paskelbtų išvadų.
Vaikų ir jaunimo reikalų ministras
Charlie Flanaganas sakė, jog „absoliučiai būtina“ nustatyti faktus apie
Katalikų Bažnyčios laikytus „motinos ir vaiko“ namus, kuriuose gyveno
tūkstančiai netekėjusių motinų.
„Vyriausybė ... nusprendė įkurti
Tyrimų komisiją su visomis įstatyminėmis galiomis, kuri ištirtų visus klausimus
ryšium su „motinos ir vaiko“ namais visoje valstybėje“, – sakė ministras.
Šiuo kraupiu radiniu susidomėjo ir
policija.Vyriausybė paskelbė, jog aiškinasi, kaip geriausiai būtų reaguoti į
šiuos nerimą keliančius atradimus.
Aš džiaugiuosi šiandien galėdamas pasidalyti savo liudijimu su pasauliu. Niekada neįsivaizduoju savęs tai darantis, tačiau esu kupinas džiaugsmo ir noriu, kad kiti turėtų savo pagalbą. Aš esu biuro sekretorė pagal profesiją, turiu du vaikus su vyru. Mano vyras paliko mane ir mūsų vaikus be jokio paaiškinimo. Jis tiesiog paliko namą, o aš girdėjau, kad jis mato kitą moterį. Išbandžiau visas įmanomas priemones, kad grąžintum jį namo, tačiau jis elgėsi keistai manęs atžvilgiu ir netgi apleido vaikus. Aš buvau nusivylęs ir nuniokotas, ieškojau pagalbos iš įvairių pusių, kol pamačiau pranešimą apie dr. Ajayi rašybos keitiklį. Kreipiausi į rašytoją, kuris man pasakė, ką daryti. Jis patikino mane, kad jis ištars rašybą ir viskas bus gerai per tris dienas, tačiau buvau skeptiškas ir išsakiau keletą minčių, kol galiausiai vėl susisiekiau su juo, mes kartu ėjome į procesą ir nustebau, kad rašyba suveikė, o mano vyras grįžo namo ir atsiklaupė, kad maldautų atleidimo, bet pirmasis buvo jo netikėtas skambutis, nes mes nesikalbėjome apie 6 mėnesius. Dr. Ajayi yra iš tikrųjų jo žodžių žmogus, jei turite problemų dėl savo santykių ar bet kurio gyvenimo aspekto, susisiekite su rašytoju dr. Ajayi dėl ilgalaikio sprendimo. El. Paštas: drajayi1990@gmail.comWhatsApp numeris: +2347084887094
AtsakytiPanaikinti