Nesižudyk!

Prieš kelias dienas kalbėjomės su draugu apie savižudybę. Tai labai aktualus klausimas visuomenėje šiandien, ir Lietuvoje ir Airijoje, kur gyvenu šiuo metu ir visame pasaulyje.  Yra įvairių nuomonių ir pagalbos priemonių tiems, kurie krypsta į tai. Dėja visuomenė nesugeba sustabdyti vis didėjančio savižudybių skaičiaus.

    Aš turiu savo nuomonę ir skaudžiai pamokančią patirtį dėl savižudybės o taip pat ir tiems, kurie kankinasi nuo depresijos ar panašiai. Būtinai pasidalinsiu šiame straipsnyje.

    Prieš pradėdamas apie tai rašyti, nusprendžiau internete pažvelgti į kitų pateikiamas nuomones. O jų labai, labai daug; ir įvairių... Benaršydamas, "wikipedia" internetinėje enciklopedijoje aptikau stulbinančius statistinius duomenys apie Lietuvą tuo klausimu. 2012-ais metais Lietuvoje užregstruotas beveik didžiausias savižudybių rodiklis pasaulyje. Tik Grenlandija, kuri sakyčiau man, kaip ledo karalystė ir nepanaši į normaliai gyvenamą vietą, pralenkė Lietuvos rodiklius. Mane, kaip Lietuvį tai sujaudino širdyje. Kaip aš galiu susilaikyti ar tylėti dėl to, kai mano paties gyvenimas yra tikrai pamokantis pavyzdys.

    Kažkada Lietuva mane pažino, kaip Rondo grupės dainininką ir lyderį. Daugelis dainavo populiarias mano dainas, kaip Egle mano sese, Margarita, Pelenė, Čia Lietuva ar kitas tautines dainas, kaip Trečias atsidusimas J. Marcinkiavičiaus tekstu. Muzika ir Lietuva buvo du stulpai, kurie teikė prasmę visam mano gyvenimui. Tačiau...

1989.12.25 iššokau pro langą iš ketvirto aukšto, savo bute, Kaune. Nors tai nebuvo planuota, tačiau savižudybė. Mačiau, kaip pro langus krinta žmonės sapnuose ir regėjimuose. Dėja išlikau pasyvus tiems dvasiniams perspėjimams, kurių tada negalėjau suprasti taip, kaip šiandien.

   Kiekvienas žmogus atsakys už savo gyvenimą - žodžius, sprendimus ar atliktus darbus pats.

Nesiimu sakyti, kad galėčiau viską paaiškinti neklysdamas, tačiau šiandien aiškiai suprantu, kad savižudybė yra nuodėmė. Tai šešto Dievo įsakymo laužymas, kuris sako, "Nežudyk". Ar kiekvienas savižudis eina į pragarą, nesiimu šiandien užaštrinti. Tačiau mano ąsmeninis liudijimas tai pailiustruoja. Kai po skrydžio pro langą atsipeikėjau ligoninėje, gydytojai pasakė, kad jei man būtų daroma operacija dviem valandom vėliau, būčiau nebegyvenęs. Mano stuburas buvo sulaužytas ir surinktas iš gabalėlių. Ačių Dievui už gydytojus ir artimuosius, kurie pasirūpino operacijos staigumu. Tačiau tai nebuvo istorijos pabaiga. Savižudybė mane persekiojo ir toliau ten ligoninėje... Kova tęsėsi dvasinėje plotmėje, kurioje praktiškai buvau žalias arba dar tiksliau visiškai pasiklydęs. Šiandien žinau, kad savižudybė yra dvasia arba tiksliau demonas, su kuriuo nepakovosi kūniškai, bet Viešpaties Jėzaus vardu ir valdžia.  Du mėnesiai po operacijos gulėjau ligoninės palatoje ir staiga, atėjo mirtis ir pamačiau pragarą. Aš išsigandau ir pirmą kartą savo gyvenime šaukiau, "Viešpatie pasigailėk..." Viešpats pasigailėjo ir mano išgelbėjimas prasidėjo dvasinėje plotmėje. Pragaras ir mirtis pasitraukė, nes Viešpats išgirdo mano šauksmą. Šiandien žinau, kad ir mirtis yra dvasia arba demonas. Ir jei aš nebūčiau šaukęsis Viešpaties, būčiau nuėjęs į pragarą. Kiek suprantu šiandien, Dievas man buvo maloningas, parodė mano dvasinį stovį ir kur einu; galėjau tai pakeisti, šaukdamasis Jo pagalbos. Juk vietoj tavęs ir manęs Jėzus buvo pragare..."Ir kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo bus išgelbėtas" (Rom 10, 13).

   Pirmas dalykas, ką noriu pasakyti tiems, kurie sunkiose situacijose, ar turi sunkių, savižudiškų minčių, "šaukitės Viešpaties vardo", tai išgelbėjimo pradžia, kur tu bebūtumei. Tai galinga, tai tikra, tai veikia, nes tai tiesa. Nežinau kiek tavo išgelbėjimas tęsis. Tai kitas klausimas. Tačiau pirmoji ir svarbiausia pergalė tavo gyvenime ateis, kai šauksiesi Viešpaties vardo. Tai nuostabu, tikiu tu išgirdai , nes Dievas myli tave.

    Kitas labai svarbus dalykas išeinant iš savižudybės ar depresijos yra santykiai su artimaisiais - žmona, tėvai, vaikai, draugai... Kad nebūtume per daug įsitempę, nes tema, kurią šiandien palietėme, tikrai sunki, noriu pasidalinti girdėta istorija:

    Vienoje šeimoje tarp vyro ir žmonos buvo gerokai pašlijęs bendravimas. Pastovūs nesutarimai ir barniai buvo kasdieninė jų duona. Nerasdami ramybės ir išeities, ką daryti jie nusprendė nueiti pas gydytoją. Gydytojas aišku priėmė porą ir stengėsi išklausyti apie jų šeimyniniuose santykiuose iškilusius nesutarimus, kad pritaikyti reikalingą gydymo metodą. Vyrui griežtai aiškinant apie žmonos krizinę būklę, daktaras nebeištvėręs pagriebė jo žmoną už galvos ir stipriai pabučiavo. Po to pridėjo, kad jai reikalingos tokios gydymo procedūros bent du kartus per savaitę. Vyras, išklausęs daktaro patarimą paklausė, "kokiomis savaitės dienomis pristatyti žmoną?".

    Ši komiška istorija gal būt ir nėra tikra. Tačiau ji turi grūdą savyje. Labai svarbu artimas, jaukus ir intymus bendravimas tarp vyro ir žmonos. Jei  tokie santykiai gyvi, šeima išsilaikys. 

    Jaukūs, draugiški ir šilti santykiai svarbūs ne tik šeimoje, bet ir kiekvienoje bendrijoje - etninėje, socialinėje ar religinėje. Žmogus turi jausti, kad jis yra mylimas ir laukiamas, kad jis yra reikalingas. Ir tikrai, juk kiekvienas žmogus yra kažkas nuostabaus. Jei mes galime suprasti, kad Rembranto ar Mikelandželo kūriniai turi vertę, kaip daug didesnę vertę turi Dievo kūriniai - žmonės, sukurti pagal Jo atvaizdą ir pavidalą. Manau, kad kiekvienas logiškai mąstantis žmogus, nepriklausomai nuo jo religinių įsitikinimų gali suprasti, kad Dievo kūriniai patys nuostabiausi ir originaliausi.

   "Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose. Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, - aš tai gerai žinau. Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse; tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi" (Ps 139, 13- 16).

    Kelias į pilną laisvę nuo pikto yra netrumpas, tačiau tie, kurie eis tuo keliu, visi pasieks išgelbėjimo, išlaisvinimo ir išgydymo pilnatvę. Ši pilnatvė ateina iš Viešpaties. Trumpai pailiustruojant Jo valią tuo klausimu tau, norėčiau baigti Jėzaus žodžiais:

" Vagis ateina tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų" (Jn 10, 10).

Pastorius

Gintautas Tautkus