Laikrastis Lietuvis

Kur bebūtume, Lietuva yra mūsų valstybė, kuri visada mus priims

Šį rudenį Airijos lietuviai sulaukė naujojo ambasadoriaus – Lietuvos Respublikos ambasadoriaus pareigas Airijos Respublikoje pradėjo eiti Egidijus Meilūnas. 

Atrodo, visa tai įvyko dar taip neseniai, o naujai paskirtą ambasadorių jau pažįsta turbūt kiekvienas Airijoje gyvenantis tautietis. Per tą trumpą laiką ambasadorius Egidijus Meilūnas jau suorganizavo ne vieną renginį Airijos lietuviams tiek ambasadoje, tiek ir už jos ribų, susitiko su Airijos lietuvių bendruomenėmis, neaplenkė ir mažųjų lietuviukų, gyvenančių Airijoje – jo susitikimai atnešė daug džiaugsmo ne tik lietuviškų mokyklėlių mokinukams ir jų tėveliams, bet ir įkvėpė ten dirbančius mokytojus ir toliau skatinti mažuosius mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti lietuviškas vertybes. Baigiantis metams paprašėme mūsų naujojo ambasadoriaus papasakoti apie tai, kokias problemas jis ketina spręsti kartu su čia gyvenančiais  lietuviais bei pasidalinti ateities planais. 

– Ambasadoriau, baigiasi Senieji metai ir jau ant slenksčio stovi Naujieji, gal galėtumėte pasakyti, kokie buvo Jums išeinantys metai ir kaip Jūs sutikote žinią, kad esate skiriamas ambasadoriumi Airijoje?

– 2017 metai buvo labai intensyvūs. Prieš atvykdamas į Airiją dirbau Japonijoje, kur įgyvendinome daug projektų užmezgant naujus ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos bei kitų regiono šalių mokslo, technologijų, medicinos ir ekonomikos srityse, skatinant turistų srautus į Lietuvą. Paskyrimą į Airiją priėmiau pirmiausia kaip galimybę dirbti kartu su lietuvių bendruomene puoselėjant lietuvybę bei pristatant Lietuvą Airijoje. Taip pat – kaip galimybę plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Airija įvairiose srityse.

– Gal galite pasakyti, kuo skiriasi Jūsų darbas čia nuo darbo Japonijoje?

– Ambasadoriaus, diplomatų veikla bet kurioje pasaulio šalyje yra panaši. Pirmiausia, tai yra atstovavimas savo valstybei, pagalba piliečiams, dvišalių santykių įvairiose srityse plėtra. Todėl pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra panašūs, nesvarbu, kokia tai būtų valstybė. Žinoma, atsižvelgiama ir į šalies specifiką. Airijoje gyvena daug Lietuvos piliečių, tad ambasados veiklos prioritetas yra  bendradarbiavimas su lietuvių organizacijomis, mokyklomis, konsulinių paslaugų teikimas.

– Šių metų rugsėjo 21 dieną Jūs įteikėte skiriamuosius raštus Airijos Respublikos Prezidentui p. Michael Daniel Higgins. Kaip, Jūsų nuomone, vystosi Lietuvos ir Airijos santykiai ir kuriose srityse galima būtų plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą?

– Per pastaruosius dešimtmečius tarp Lietuvos ir Airijos susiklostė labai draugiški santykiai. Abi valstybes sieja panašios vertybės, siekiame panašių tikslų, tikime Europos Sąjungos ateitimi. Įvertinus abiejų šalių potencialą, yra daug galimybių stiprinti bendradarbiavimą, pirmiausia – ekonomikos ir mokslo srityje. 

Abiejose valstybėse gerai išplėtotas gyvybės mokslų, biotechnologijų sektorius, tai – viena perspektyviausių bendradarbiavimo krypčių. Taip pat matau geras galimybes didinti dvišalę prekybą, turistų srautus. Neseniai pradėjome susigiminiavusių miestų programą, kuri padės geriau pažinti vieni kitus ir plėtoti ryšius tarp dviejų valstybių miestų bei regionų. Kita svarbi ir perspektyvi sritis – ryšiai tarp universitetų ir mokslo centrų, studentų ir dėstytojų mainai, bendri moksliniai tyrimai. 

– Ar pasikeitė, Jūsų manymu, Airijos ir Lietuvos santykiai nuo to laiko, kai 2004 metais Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir lietuviai plūstelėjo į ES šalis, o dauguma jų – į Airiją? 

– Be jokios abejonės, kad pasikeitė, nes tapome tos pačios ES šeimos nariais, tai atvėrė labai daug naujų galimybių, įskaitant laisvą žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimą. Lietuva tapo geriau žinoma Airijoje, o Airija – Lietuvoje. Abi valstybės tapo daug artimesnės.

– Jums dažnai tenka susitikti su Airijos Prezidentūros, Vyriausybės atstovais ir kitais aukšto rango pareigūnais. Gal galite išduoti paslaptį, kaip šalies aukščiausiuose sluoksniuose atsiliepiama apie lietuvius emigrantus, gyvenančius čia? 

– Čia jokios paslapties nėra. Nuo pat pirmųjų susitikimų su Airijos vyriausybės atstovais girdžiu tik teigiamus įvertinimus. Lietuviai vertinami  kaip labai darbštūs, pareigingi, draugiški žmonės.

– Neseniai Jūs buvote susitikęs su Užsienio reikalų, prekybos ir gynybos komiteto pirmininku p. Brendan Smith ir tariatės dėl galimybės Airijos parlamente įkurti draugystės su Lietuva grupę. Kaip Jūs apibūdintumėte tokios grupės sukūrimo tikslus ir kokie būtų jos pagrindiniai uždaviniai?

– Naudojuosi proga pranešti gerą žinią, kad draugystės su Lietuva grupė Airijos parlamente jau įkurta, jai vadovauja senatorė Collette Kelleher.

Lietuvos Respublikos Seime taip pat veikia tarpparlamentinių ryšių su Airija grupė, kuriai vadovauja Seimo narys Dainius Kreivys. Draugystės grupių veikla yra labai svarbi, kadangi jos padeda kurti draugiškus santykius tarp valstybių. Kitų metų pradžioje planuojamas abiejų grupių susitikimas.

– Airijos lietuvių bendruomenė yra labai gausi ir čia gyvenančius lietuvius labai neramina dvigubos pilietybės klausimas. Kaip Jūs manote, kodėl Lietuva negali, o gal iš tikrųjų ir nenori (?) priimti dvigubos pilietybės įstatymo?

– Labai svarbi ir aktuali problema, tačiau pirmiausia tai yra teisinio reguliavimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis nustato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šiai nuostatai pakeisti reikia priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas, o tam reikia surengti referendumą.

Kalbant apie minėtus įstatymo numatytus atskirus atvejus, vadovaujantis 2015 m. lapkričio 28 d. Pilietybės įstatymo pakeitimu, vaikai, kurie Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, gali būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiais.

– Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje gyvenančius lietuvius ypač jaudina artėjantis “Brexit”. Kaip jūs manote, kokią įtaką jis turės Airijos Respublikoje gyvenantiems lietuviams?

–  “Brexit” klausimas Airijoje yra šiuo metu itin aktualus ir aktyviai svarstomas. Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Airijos partnerė, ypač – ekonomikos, prekybos srityje. Kol konsultacijos ir derybos nėra baigtos, sunku pasakyti tiksliai, kokią įtaką “Brexit” padarys ekonominiams ryšiams ir Airijos ekonomikai, tačiau į Jūsų klausimą galima atsakyti taip: Airijoje gyvenantiems lietuviams “Brexit” padarys poveikį tiek, kiek įtakos visą Airiją, pirmiausia – ekonomikos srityje. Beje, dėl „Brexit“ Airijos verslas pradeda ieškoti naujų eksporto ir importo rinkų, naujų partnerių, tad matau naujas galimybes ir Lietuvos verslui.

–  Jūs neseniai einate Lietuvos ambasadoriaus pareigas Airijoje, bet jau suspėjote susitikti su Lietuvių bendruomenių atstovais. Kokios problemos labiausiai jaudina lietuvius, gyvenančius Airijoje ir ar Lietuvos ambasada ir Jūs galite įtakoti tų problemų sprendimą?

– Bendradarbiavimas ir bendras darbas su lietuvių bendruomene, įvairiomis organizacijomis yra vienas ambasados veiklos prioritetų. Labai džiugina, kad tautiečiai yra aktyvūs – yra daug įvairių organizacijų, lituanistinių mokyklų, sporto klubų, kultūros, labdaros ir kitokių grupių. Dalyvaujant jų renginiuose kartais susidaro įspūdis, kad esi Lietuvoje, sukuriama tokia puiki lietuviška atmosfera. Tačiau yra sričių, kur būtų reikalingas didesnis dėmesys iš Lietuvos, pirmiausia tai  – lituanistinis švietimas. 

Šiuo metu Airijoje veikia 16 lituanistinių mokyklų, esu aplankęs didžiąją jų dalį. Džiugina mokytojų pasišventimas, tėvų pastangos, kad vaikai kalbėtų gimtąja kalba ir vaikų meilė Lietuvai. Kita vertus, dėl įvairių priežasčių tik dalis vaikų lanko lituanistines mokyklas. Mokykla – svarbiausias lietuvybės puoselėjimo židinys, tai investicija į vaikų ateitį ir jų ryšį su Lietuva. Todėl sieksime, kad lituanistinėms mokykloms būtų skiriama daugiau paramos iš Lietuvos, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos gimtosios kalbos mokymuisi ir kuo daugiau vaikų turėtų galimybę jas lankyti.

– Jūs jau dalyvavote daugelyje renginių, kuriuos organizavo Airijos lietuvių bendruomenės – kaip Jums viskam užtenka laiko ir kaip Jūs sudėliojate savo vizitų prioritetus?

– Laiko tikrai neužtenka, labai norėtųsi visur dalyvauti, bet kai vyksta tiek daug lietuviškų renginių, visur suspėti sunku. Lankydamasis įvairiuose Airijos miestuose pirmiausia stengiuosi susitikti su  lietuviškų organizacijų atstovais ir aplankyti lituanistines mokyklas. Planuojame plėsti dvišalius Lietuvos ir Airijos ryšius, tad vizitų programose numatyti susitikimai su miestų ir grafysčių merais, universitetų, mokslo centrų, verslo asociacijų vadovais.

– Lietuvos spauda dažnai rašo, kad Lietuva ragina tautiečius grįžti namo ir žada gerą gyvenimą. Jūsų nuomone, ar iš tikrųjų Lietuva pasirengusi priimti emigrantus?

– Visų pirma, nevartočiau žodžio “emigrantas”, kuris mūsų visuomenėje yra įgavęs neigiamą reikšmę ir brėžia dirbtines, nereikalingas ribas. Visi, nesvarbu kur gyventume, esame tos pačios tautos atstovai, o Lietuva yra visų mūsų valstybė. Todėl net negali kilti klausimas, ar valstybė yra pasirengusi priimti savo žmones.

– Iki Jums pradedant eiti Lietuvos Respublikos ambasadoriaus pareigas Airijoje, ar teko anksčiau lankytis šioje šalyje?  Jeigu taip, ar pasikeitė Airija?

– Anksčiau teko lankytis tik kartą prieš daugiau nei 15 metų. Tai buvo trumpas kelių dienų apsilankymas, tad man sunku lyginti vadovaujantis vien asmenine patirtimi. Tačiau žinant Airijos istoriją, ypač naujausių laikų, galima pasakyti viena: tai šalis, žengianti į priekį, įveikianti sunkumus,  kelianti ambicingus tikslus ir juos pasiekianti.

– Daugelis jaunų žmonių svajoja apie diplomato karjerą – kaip Jūs galėtumėte apibūdinti diplomato darbą ir ką patartumėte svajojantiems apie jį?

– Diplomato darbas – tai pirmiausia bendravimas su žmonėmis, naujų ryšių politikos, ekonomikos, kultūros ir kitose srityse mezgimas, draugiškų ryšių tarp tautų ir valstybių kūrimas. Draugiškus santykius irgi reikia kurti, savaime tiltai tarp tautų nenusitiesia.  Kartais pasigirsta tokių nuomonių, kad šiais naujų technologijų laikais diplomato darbas nebetenka prasmės, nes viską galima sutvarkyti internetu. Tačiau jokios technologijos nepakeis tiesioginio žmonių bendravimo. Yra toks posakis: “Turiu tūkstantį draugų Facebook’e …. Ir nei vieno tikro draugo realiame gyvenime”. Tad jauni žmonės, svajojantys apie diplomato karjerą, pirmiausia turi mokėti ir norėti bendrauti su įvairių tautų atstovais, išmanyti kultūrų ir tradicijų skirtumus, mokėti užsienio kalbas. Na, ir žinoma – labai daug dirbti, kad ši svajonė išsipildytų.

Baigiasi metai, artėja gražios šventės, todėl norėčiau palinkėti laikraščio “Lietuvis” redakcijos kolektyvui, skaitytojams ir visiems Airijoje gyvenantiems tėvynainiams ramių ir gražių Šv. Kalėdų bei labai gerų ir sėkmingų 2018 metų.

– Dėkojame už nuoširdų pokalbį ir visų mūsų skaitytojų vardu sveikiname Jus su šv. Kalėdomis ir linkime, kad ateinantys 2018-ieji metai būtų dosnūs ir geri Jums.