Mano riebios, šlapios, vėjuotos Airiškos Užgavėnės

Regis, lietus ir vėjas Airijoje negąsdina nei čiabuvių, nei atvykėlių, tačiau Vasario 7-ą, sekmadienį, į Mulingaro Lietuvių Bendruomenės organizuojamą Užgavėnių šventę suvažiavo vos dešimt ekipažų. Turbūt tris kartus mažiau nei pernai. Potencialių dalyvių gretas labiausiai praretino sulig kalendorine žiemos pabaiga užgriuvusi peršalimų ir virusų banga, o taip pat išties nepalankus oras: iki 35km/h įsibėgėjęs vėjas atsitempė krūvą šalto lietaus debesų.

       Nepabūgę gamtos išdaigų, stiprūs jei ne skaičiumi, tai bent dvasia ir imunine sistema, susirinkome Jack O‘Sulivan ir Dalios Smelstoriūtės sodyboje šalia Castlepollard‘o. Svetingieji šeimininkai jau antrus metus iš eilės pakvietė bendruomenės narius atšvęsti Mėsiedo pabaigą. Labai tikimės, jog kvietimas taps kasmetine tradicija, nes šventė buvo mažų mažiausiai tokia pat šauni, kaip ir pernai.

       Vos atvykę tuojau kibome statyti paviljonų nuo lietaus, skleisti stalus ir dėlioti maistą. Vaišės, be abejo, buvo ypač užgavėniškos: blynai, spurgos, vafliai ir dar kartą blynai. Jeigu ant stalo atsitiktinai papuolė koks nors priklydęs vitaminas, tai vargšelis verkė kamputyje, nes jautėsi labai vienišas. Vaikai, demonstruodami puikų mitybos pagrindų išmanymą, pradžioje sušlamštė visus bulvių traškučius, ir tik tada ėmėsi naikinti dantims bei figūrai pavojingas saldumynų atsargas.

         Bendruomenės pirmininkė ir pagrindinė

šventės organizatorė Daiva Kasikauskienė papasakojo vaikams apie Užgavėnes, jų prasmę ir tradicijas (suaugusieji apsimetėme kad viską žinome, bet vis tiek klausėm ausis ištempę), o tada pasiūlė išbandyti tradicinius Užgavėnių pasilinksminimus: „blynų vartymą“, „gaidžių peštynes“ ir šokį „oira-oira“. Nepaisant neįprastos keptuvės (teniso raketės) ir atšalusio blyno (tortilijos papločio), šauniausiai blynų vartymo rungtyje pasirodė močiutės – patirties ir talento nenurungsi!

         Reikia pastebėti, jog ne viskas vyko absoliučiai sklandžiai: dėl nenumatytų aplinkybių teko atšaukti Kanapinio ir Lašininio kautynes. Sunku pasakyti, ar dėl visuotinio sveikatingumo pakilimo, ar dėl nenoro gauti į kailį, bet neatsirado nei vieno norinčio užimti Lašininio vietą. Laimei pavyko incidentą užglostyti labai diplomatiškai – vietoje Lašininio skudurų prikimštais maišais apkūlėme vienas kitą. Kitas nerimą keliantis įvykis atsitiko prasidėjus Užgavėnių šokiams. Šokėjai taip energingai trypė ir plyšojo „Oira, oira!“, kad vienas iš paviljonų pasikėsino pakilti į orą ir nuskristi į laukus, bet buvo laiku pagautas ir sutramdytas.

       Prisišokę ir prisižaidę nuboginome ant laužo Morę, pasidažiusią bei pasidabinusią itin madingais batais ir diržu. Airijos dangus gausiai šlakstė ugniavietę vandeniu, tačiau, pasitelkę porą litrų benzino, netrukome įkurti smagią ugnį, ir Morė suspirgėjo ant laužo, personifikuodama išvaromą Žiemą.

       Dėkojame švenės šeimininkams Jack O‘Sulivan ir Daliai Smelstoriūtei už svetingumą, taip pat Daivai Kasikauskienei už šventės organizavimą, Erikai Gudaitienei už Morės puošimą ir visiems dalyvavusiems už blynus, gerą nuotaiką ir kaukes.

Andrius Guzaitis