Atleisk

Pradžioje norėjau pasidalinti girdėta istorija apie žmogų, kuris atleido savo priešui ir dar daugiau... Tai liudijimas ąsmens, kuriam pavyko išeiti iš koncentracijos stovyklos. Pavadinkime jį sąlyginai Juozapu.

    Per kiekvienas Kalėdas Juozapo žmona atsiūsdavo jam skaniai paruoštą kalakutą, su spanguolėm ir kitais prieskoniais, būtent taip kaip jis mėgdavo. To kalėjimo viršininkas pasikviesdavo jį, parodydavo, ką atsiuntė žmona ir pasigardžiuodamas valgydavo  kalakutą jo akivaizdoje. Tiesa pasakius nežinau, ką kaliniai koncentracijos stovykloje iš vis valgydavo, tačiau suprantu, kad kalakutas buvo jam kaip dangiškas maistas. Manau Juozapas galėdavo užuosti jo skonį ir tikrai labai norėdavo nors gabalėlį paragauti. Dėja...!

Karas baigėsi. Juozapass išėjo į laisvę ir po kiek laiko ne tik įtikėjo į Jėzų, bet tapo pastoriumi. Vieno tarnavimo metu, kai jis kvietė žmones atgailos maldai, į priekį išėjo pažįstamas Juozapui žmogus.  Negali būti, galvojo jis... Tačiau kuo labiau žmogus artėjo, tuo aiškiau matėsi, kad tai tas pats koncentracinės stovyklos viršininkas, kuris tyčiodavosi iš jo, valgydamas "kalėdinį" kalakutą. Noriu čia atkreipti dėmesį į tai, kad atgailos malda - tai susitaikymas su Dievu, tai nuodėmių atleidimas ir amžinas gyvenimas per tikėjimą į Jėzų. Nežinau ar tu gali įsivaizduoti tokią situaciją, kai ir nuo tavęs priklauso tavo priešo amžinas likimas...

    Kai Jėzus buvo ant kryžiaus, Jo veidas buvo nepanašus į žmogaus veidą, Jo rankos, Jo kojos, nugara - visas kūnas buvo žaizdotas ir kraujas tekėjo ant žemės... Susirinkusių budelių, fariziejų ir kitokių nusikaltėlių balsai ir patyčios buvo dar kitokio tipo žaizdos sielai... Tačiau "Jėzus tarė: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro”. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius" (Lk 23, 34)

    Jėzus atleido mums visas kaltes ir nuplovė mūsų nuodėmes savo krauju, kad mes galėtume sugrįžti pas mūsų dangiškąjį Tėvą. Ir tai įmanoma tik todėl, kad Jis mums atleido.

    Juozapas taip pat atleido koncentracijos stovyklos viršininkui, kuris su atgaila priėmė Jėzų ir tapo nauju kūriniu Kristuje. Dievas taip išliejo Savo antgamtinę meilę, kad jie abu apsikabinę verkė.

    Kiek kainuoja vienos sielos išgelbėjimas..?

    Gal būt tavo gyvenime yra nemaža skausmo ir visokio nuostolio, dėl to, ką padarė tavo artimieji ar draugai, gal būt tavo darbe nelabai draugiški santykiai ir tavo bosas kažką pasakė ne taip. Daug yra situacijų, kai kas nors ar mes patys pasakome ir padarome negerų dalykų. Taip atsiranda žaizdos ir randai. Vieni matomi, kiti giliau ir iš išorės lyg ir nesimato. Tačiau jei laikas nuo laiko prisimeni ir nenusiramini dėl to, tai gali paveikti ir sveikatą, ir visą tavo ąsmenybę. Atleisk!

    Kažkas yra pasakęs atleisti - tai šviesus egoizmas, tai kelias į laisvę ir į sėkmingą tavo gyvenimo ateitį.

    Kiek daug žmonių esu sutikęs savo gyvenime, kurie vienaip ar kitaip buvo "surišti" dėl neatlaidumo. Turbūt daugiau negu pusei iš tų, kurie serga artritu pagrindinė ligos atsiradimo priežastis -  neatlaidumas. Taip svarbu atleisti!

    Vienas pastorius, kuris buvo prikeltas iš numirusių po to, kai keturias dienas išgulėjo lavoninėje, liudijo kokios baisios pasekmės gali būti dėl neatlaidumo. Jis susipyko su žmona iki tiek, kad žmona jį fiziškai sumušė...(yra ir tokių žmonų). Vyras supykęs užsidarė savo kambaryje ir negalėjo atleisti žmonai net tada, kai ji visaip prašė atleisti, besibelsdama į duris iš išorės. Tai įdomi ir pamokanti istorija, tačiau sutrumpinsiu. Vyras supykęs ant žmonos, išlipo pro langą, sėdo į mašiną ir bevažiuojant įvyko avarija... Angelas jį paėmė..,parodė dangų, po to pragarą... ir pasakė ''jei šiandien baigtūsi tavo žemiškas gyvenimas, tu liktumei čia!'' "Kaip čia", prieštaravo jis" juk aš tikiu į Jėzų, Jo kraujas pralietas už mane!" O angelas jam pasakė "ar nežinai, kad parašyta  "ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams" (Mat 6, 12). Grįžęs iš mirties pastorius dalinasi ne tik stebuklinga žinia, kad Dievas prikelia iš numirusių šiandien, bet ir tuo, kaip svarbu atleisti. Šiuo atveju neatlaidumas galėjo nuvesti net iki pragaro!

    Kai Petras paklausė Jėzaus, "kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?” Jėzus jam atsakė: “Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių” (Mat 8, 21-22). Toliau Jėzus paaiškina visiems, kodėl taip svarbu atleisti. Būtinai paskaityk. Sutrumpinus: karalius atleido skolintojui milijoninę skolą o tas, kuriam buvo atleista milžiniška skola, sutiko draugą, kuris jam buvo skolingas apie 100 Eurų ir nors draugas maldavo palaukti, nesutiko ir įmetė jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. Tai matė karaliaus tarnai ir pranešė savo šeimininkui. Ir šeimininkas..."atidavė jį kankintojams, iki jis sumokės visą skolą" (Mat 18, 34). Praktiškai atleistoji milijojoninė suma vėl buvo sugrąžinta atgal ant negailestingojo skolininko. Tie "kankintojai", tai gali būti persekiojantys kaltinimai, patyčios, skausmai, ligos, negalės bei įvairūs surišimai, sukelti netyrų dvasių arba demonų. Ir nežinia kur tai gali nuvesti, jei į žmogaus gyvenimą neateis atleidimas... Ir labai dažnai tos piktos būtybės įgauną legalią teisę kankinti žmones dėl neatlaidumo.

  Pabaigai norėčiau pasakyti, kad ir mano gyvenime buvo nemaža situacijų, kai buvau apgautas, išnaudotas, apvogtas ar išduotas. Tačiau jei aš būčiau pasilikęs neatlaidume, nežinau ar bebūčiau gyvas. Viešpats Jėzus mums atleido neįsivaizduojamai didelias skolas ir mus moko, kaip svarbu atleisti tiems, kurie mums nusideda.  

   Jis padės ir tau atleisti ir išlaisvins tave iš kankintojų, jei ateisi pas Jį. Žmogiškai tariant, Jis turi žymiai didesnę ir gilesnę atlaidumo praktiką. Jis pamokys tave, kaip gyventi taikoje su Dievu, su tavo draugais ir tavo priešais. Jis ir šiandien atneša laisvę ir gydo sielas ir kūnus tų, kurie ieško Jo ir šaukiasi Jo vardo.

"Juk kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išlaisvintas" (Joelio 2, 32).

Pastorius

Gintautas

Brangus(i) drauge,

"Atpildas už nuodėmę ­mirtis, o Dievo dovana ­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį." ( Rom 6, 23)  

Gal būt tu ir tiki, bet nežinai kaip gauti išgelbėjimą. Štai Dievo žodis tau:

"Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas." (Rom 10, 9-10)   

   Nuoširdi atgaila ir viena malda šiandien gali pakeisti tavo amžinąjį likimą. Ar tu susitaikei su Dievu? Ar Jėzaus kraujas nuplovė tavo nuodėmes? Jei neesi užtikrintas, melskis tiesiog dabar:

"Brangus Viešpatie Jėzau, aš tikiu, kad Tu praliejai Savo šventą kraują už mano nuodėmes ir mirei ant kryžiaus mano vietoje. Aš tikiu, kad Tu prisikėlei iš numirusių, kad būčiau išgelbėtas ir turėčiau amžinąjį gyvenimą. Jėzau, atleisk mano nuodėmes ir įeik į mano širdį; būk mano asmeniniu Gelbėtoju ir Viešpačiu. Aš priimu Tave ir visa, ką Tu padarei dėl mano išgelbėjimo.

                                             Dėkoju Tau Jėzau. Amen"

Jei nuoširdžiai meldeisi šia malda, tu tapai Dievo vaiku."Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais" ( Jn 1, 12 )

Nors pasaulis eina vis tamsyn, bet Jėzus yra šviesa, kurios niekas ir niekada neušgesins. Mano drauge, jei Jo šviesa ir meilė nušvito tavo širdyje, aš raginu tave eiti į Bažnyčią, kur Jėzaus vardas yra išaukštintas, nes tu vienas negalėsi išstovėti prieš tamsos jėgas.

Dievo malonė tebūna su tavimi.

 Brangūs draugai!

Bažnyčia "Gyvasis Vanduo"

kviečia vsus

į susirinkimus sekmadieniais nuo 12:00

Dublin International Hostel salėje,

adresu: 61 Mountjoy street, Dublin 7.

Patyrę tarnautojai su malda padės žmonėms,

turintiems fizininių, sielinių ir dvasinių problemų

(išlaisvinimai nuo prakeikimų, depresijos, įvairių

priklausomybių, malda kūno ir sielos išgydymui)

galimi vizitai į namus ir ligonines.

Tel. 0894016414

facebook.com/gyvasisvanduo

www.gyvasisvanduo.com