Laikrastis Lietuvis

Mes turime tik tiek, kiek galim duot kitiems...

Šių metų spalio 14 dieną Airijos lietuviai jau ketvirtą kartą skubėjo į “Labdaros vakarienę“, kurios metu paaukoti pinigėliai keliaus onkologinėmis ligomis Lietuvoje sergantiems vaikams. Šįmet „Labdaros vakarienė“ buvo surengta „Crowne Plaza“ viešbutyje, Blanchardstown. Joje dalyvavo J.E. Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, paramos ir labdaros fondo Lietuvoje „Mamų Unija“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė, įvairių Airijos lietuvių bendruomenių atstovai iš Dublino, Mullingaro, Monaghan. Bene įspūdingiausią ir tikrai kilmingiausią renginį Airijoje jau ne pirmus metus organizuoja savanoriška organizacija „Airijos lietuviams rūpi“ ir jos įkūrėja Rita Lamsargytė-Mockė, kuri mielai sutiko su laikraščio „Lietuvis“ skaitytojais pasidalinti mintimis apie renginį.

– Rita, jus pažįsta dauguma Airijos lietuvių, nes jūs ne tik pati dalyvaujate įvairiuose renginiuose, organizuojat įvairias labdaringas akcijas. Gal galite šiek tiek apie save papasakoti tiems, su kuriais dar nesusitikote, bet, aišku, būtinai susitiksite.  

– Į Airiją atvykau iš Raseinių rajono ir jau vienuolikti metai kaip gyvenu Dubline. Beje, tiek pat metų ir dirbu Hilton viešbutyje – esu maisto technologė. Čia gyvenu su šeima ir ji yra mano pati didžiausia ir stipriausia palaikymo komanda. Taigi, nors jau daug metų esam toli nuo Lietuvos, tačiau širdyje visada liksime lietuviais – lietuvybės palaikymas mūsų šeimoje vaidina didelį vaidmenį. Vaikai kalba lietuviškai, mažasis lanko „4 Vėjų mokyklą“, laikomės visų lietuviškų tradicijų, švenčiam tautiškas šventes. Šiuo metu dar  neplanuojame grįžti namo, nes ir čia turim kuo užsiimti, bet ateityje labai norime gyventi Lietuvoje. Esam užimti žmonės, todėl laisvalaikiui lieka nedaug laiko, bet man labai patinka sportuoti, taip pat mielai gaminu, ir, žinoma, kiek galėdama skiriu laiką labdaringai veiklai, nes be jos aš jau neįsivaizduoju savo gyvenimo.  Prieš ketverius metus susirgus sūnui 1 tipo diabetu, labai domiuosi šia liga, kad kiek išmanydama galėčiau padėti sūnui ją kontroliuoti ir užtikrinti, kad ateityje nebūtų ligos pasekmių.

– Kada ir kaip jums gimė idėja surengti pirmąją „Labdaros vakarienę“ Airijoje?

–  2012 metais nuo vėžio mirė mano geriausia draugė. Pasitarę su draugėmis, nusprendėme suorganizuoti renginį, kurio metu surinktas lėšas galėtume paaukoti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams Lietuvoje. Mūsų nuostabai, į renginį palaikyti ir paremti sergančių vaikų, susirinko 120 lietuvių, gyvenančių Airijoje. Tai ir buvo organizacijos „Airijos lietuviams rūpi“ veiklos pradžia ir „Labdaros vakarienės“ gimimo data.

–   Kas jums padeda šį renginį organizuoti? Ar turite savo komandą?

– „Airijos lietuviams rūpi“ veikla yra savanoriška, jokios finansinės naudos savanoriai negauna ir viskas, ką jie daro, daro iš visos širdies. Šiuo metu mūsų komanda – tai 8 merginos, draugės, mamos, kurios ir padeda organizuoti renginius. Be to, prieš kiekvieną renginį prisideda daug geranoriškų Airijos lietuvių, kurie mielai siūlo savo pagalbą.

– Ar palaikote ryšį su kokiomis nors institucijomis iš Lietuvos ir kokiu būdu žmonių paaukoti pinigėliai pasiekia onkologinėmis ligomis sergančius vaikus?

– Taip, mes bendradarbiaujame su paramos ir labdaros fondu Lietuvoje – „Mamų Unija“, kuris jau daugiau nei 8 metai gyvuoja vardan onkologinėmis ligomis sergančių vaikų ir jų šeimų.

– Jeigu jau pradėjome kalbėti apie pinigus, gal galite pasakyti, kiek pinigėlių buvo paaukota šįmet?

 –  Nuo organizacijos gyvavimo pradžios jau surinkta daugiau nei  95000 eurų. Šių metų vakarienės metu buvo paaukota daugiau nei 13000 eurų. Tariamės su  “Mamų Unijos” fondu kam surinktos lėšos labiausiai reikalingos – pildome vaikų svajones, remiame šeimas finansiškai, skiriame pinigų slaugos priemonėms ir nekompensuojamiems vaistams, gydymui užsienyje, medicinos įrangos pirkimui, nemaža suma skirta palatų atnaujinimui, taip pat naujam onkologijos centrui, kur už Airijos lietuvių skirtas lėšas bus įrengtas vienas iš apartamentų, kur galės apsistoti sergančių vaikų šeimos.

– Kas yra sunkiausia organizuojant tokius renginius?

– Organizuojant pirmą renginį  buvo daug klausimų, dvejojome, ar susirinks žmonių, ar palaikys, ar pritars? Tačiau su kiekvienais metais tampa vis lengviau, nes mes jau įgavome patirties ir sulaukiame daug pagalbos. O kas sunkiausia? Tikriausiai tai atimtas laikas iš šeimos.

– Kodėl šiai „Labdaros vakarienei“ pasirinkote retro stilių ir ar visi svečiai laikėsi šio dress code? 

– Visus trejus metus renginiuose dominavo geltona spalva, simbolizuojanti viltį. Šiais metais pabandėme pakeisti tradiciją ir nusikelti į  20-uosius, 30-uosius, 40-uosius metus. Renginio svečiai mus maloniai nustebino – ir moterys, ir vyrai –visi atitikome vakaro temą.

– Kaip pasirenkate muzikantus?

– Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad  atlikėjai, gyvenantys Dubline ir dalyvaujantys vakarienėje, jau nuo pat pirmų metų mus palaiko ir renginyje dalyvauja geranoriškai. Nuoširdus ačiū jiems nuo visos mūsų komandos. Šioje „Labdaros vakarienėje“ dalyvavo grupė iš Lietuvos – „Hiperbolė Tribute Band“. Užmegzti kontaktus ir bendrauti su grupe mums labai padėjo šiuo metu Airijoje gyvenanti atlikėja Taja. Jos dėka ši grupė atvyko ir atsisakė bet kokio honoraro. Esame labai dėkingi Tajai ir „Hiperbolė Tribute Band“ grupės nariams už puikią nuotaiką.

– Ar visas „Labdaros vakarienes“ veda Airijoje populiarus renginių vedėjas Donatas Odinas?

– Tai jau trečioji vakarienė,  kurią vedė Donatas Odinas. Šiais metais kartu su Donatu renginį vedė ir viena iš mūsų savanorių – Laura Didjurgytė. Beje, Donatas ne tik nuošidžiai bendrauja su publika, bet ir renginius veda nemokamai ir tai tikrai didelis indėlis.

–  Kas jums parengia vakaro programą?

– Renginio programą rengiame pačios, vėliau aptariame su Donatu kur ir ką reikia pakoreguoti. Nei viena iš mūsų nėra renginių organizatorė, bet darome tai iš visos širdies ir tikriausiai tai pagrindinė priežastis, kodėl mums sekasi.

–  „Labdaros vakarienė“ tai renginys, turintis ypatiną dvasią, todėl aplinka labai svarbi – kas apipavidalina salę?

– Jau treti metai iš eilės salę apipavidalina „Royal Adornment Wedding Decor“ įmonės savininkė Meilė Rinkevičienė, kuri su šeima atvyksta net iš Monaghan miestelio ir vėlgi geranoriškai, negaunant jokio atlygio, pasirūpina, kad vakaro svečiams būtų jauku.

– Kas buvo šios Labdaros vakarienės rėmėjais?

– Rėmėjų labai daug, vien renginio metu apdovanojome beveik 50.  Visi, kurie prisideda prie renginio organizavimo, tai daro geranoriškai. Daugelis rėmėjų „Labdaros vakarienes“ palaiko jau keletą metų. Nuoširdžiai prisideda ir įmonės: „Dublin Duona“, „MV Transport siuntos“, „PTC Vertimai ir Konsultacijos Airijoje“, „Rustic Goodies“, „Pavlov‘s Bakery“, „Vaikų Šventės“, „Red Cow Tyres“, „Unique Translations LTD“, „PrintSky“, „Juvelyras Airija“, „Lituanica“ – daugiamečiai mūsų draugai. Širdingai dėkojame visiems rėmėjams.

– Rita, o ar jūs pati jaudinatės prieš tokius renginius?

– Taip, labai jaudinuosi. Labai norisi, kad visi, atėję į "Labdaros vakarienę", mėgautųsi renginiu ir kad vakaras būtų įsimintinas.

– Ar tai liūdnas renginys – juk jis rengiamas, kad surinktumėte pinigėlių sergantiems vaikams?

– Tai susimaišęs ir liūdesys, ir džiaugsmas kartu. Ir šiais metais renginio pradžioje ne vienas iš svečių nubraukė ašarą. Kai žinai ir supranti, kokį kelią turi nueiti šeima, kai suserga vaikas, tai sukelia daug liūdnų sentimentų. Tačiau visi mūsų renginio svečiai, tai – patys nuoširdžiausi žmonės, su kuriais malonu būti vienoje draugėje, smagu pasidžiaugti vienas kito džiaugsmais ir tikimės, kad kartu dar užpūsime ne vieną gimtadienio žvakutę.

–  Kodėl „Labdaros vakarienes“ organizuojate rudenį?

– Spalio mėnuo tikriausiai patogiausias renginio svečiams, tuo metu jau pasibaigusios vasaros atostogos, vaikai pradėję mokslus, iki artimiausių švenčių dar likę keletas mėnesių, o ir pirmas renginys vyko spalio mėnesį, todėl tradiciškai ir rengiam šį mėnesį.

– Ar Labdaros vakarienės jau taps tradicija?

– Jau tikriausiai tai tradicija.

–  Dėkojame jums už pokalbį. Linkime sėkmės ir labai tikimės, kad kada nors į Airijoje rengiamas „Labdaros vakarienes“ atvažiuos pasveikę tie vaikai,  kuriuos jūs jau ne pirmą kartą parėmėte ir kurie šiandien nors ir labai toli nuo jūsų, bet širdimi yra su jumis.  

                                                          Nuotr.: Vida Gaulė ir Edmundas Šmita