Vėlinės Mulingare

Vėlinių savaitę mulingariečiai pažymėjo net dvejetu renginių. Spalio 26 d., ilgojo savaitgalio nedarbo pirmadienį, buvo surengta siautulinga Helovyno diskoteka mažiesiems. žaidė, dūko ir gąsdinosi Apie septyniasdešimt raganaičių, vampyriukų, griautukų ir kitų pabaisiukų.

Lietuvoje Helovynas nebūdavo švenčiamas, tačiau

panašūs kalėdojimai vyksta per Užgavėnes vejant žiemą. Tačiau lietuviai airijoje vis dažniau dabinasi baisiais kostiumais ir, vaikų vedini, leidžiasi į kelionę po neatpažįstamai „subjaurotus” kaimynų namus.

Diskotekos programa įtraukė ir didelius, bet ypač mažus. Įvairūs šokiai, žaidimai ir išbandymai patikrino ne vieno mažojo vaiduokliuko drąsą. O kiek būta nekantraus laukimo, tamsos ir paslapčių! Tėveliai nei kiek nuo jų neatsiliko ir tikrai išgąsdino ne vieną baubą.

Praūžus linksmybėms, vyresnieji rinkosi ramiam pabuvimui. Sekmadienį, lapkričio 1 d., vyko bene pirmasis Mulingare lietuviškas poezijos vakaras „Lapams krintant“.

Jaukioje aplinkoje prigesintomis šviesomis, tarp pabirusių klevo lapų ir tviskančių žvakių, dalinomės mintimis, prisiminimais, pajautomis. Pabuvome kartu su tais, kurių jau nebėra tarp mūsų.

Retai kuris Airijoje gyvenantis lietuvis gimtinę lanko per Vėlines. Bet daugumai mūsų jų truksta, nes čia nėra savų kapų, nėra tos žvakučių jūros vėlų Vėlinių vakarą, nelabai yra su kuo ir pasikalbėt apie tuos, kurie išėjo, bet nepaliko mūsų širdžių. Ir ta „kapinių trauka“, ir juokai pro ašaras, ir netgi pomirtiniai pasiplanavimai – viskas tilpo į ramų vakarą tarp poezijos eilučių, mirusių poetų ir gyvų.

Prabėgus metams po pirmųjų Mulingaro lietuvių susitikimų yra kuo pasidžiaugti, kuo didžiuotis. Kartu švęsta, kartu liūdėta, dalintasi gėrybėmis, idėjomis, žiniomis. Tikėkimės, kad ir toliau rasim bendrą kalbą, o nuomonių skirtumai neužgoš bendrystės.

               

Indra Karklas