Laikrastis Lietuvis

Kalėdinė mugė viliojo skanumynų, gardumynų, rankdarbių  ir kitokių grožybių gausa

Buvom maloniai nustebinti gruodžio 4 dieną Dubline vykusioje Kalėdinėje mugėje sutikę Lietuvos Respublikos ambasadorę Airijoje Rasą Adomaitienę. Paklausta, ką žada pirkti, ambasadorė atsakė, kad tradiciškai, jau kelerius metus mugėse perkanti medų, taip pat sako mielai paragausianti ir galbūt įsigysianti ir kitokių skanėstų, žadėjo būtinai atkreipti dėmesį į suvenyrus, rankdarbius – juk Kalėdos jau čia pat ir reikia pasirūpinti dovanomis, pasveikinti artimuosius. 

Kalėdinės mugės Dubline organizatoriai Darius Kryževičius ir Evelina Šaduikytė sako, kad Airijoje įsikūręs Verslo ir paslaugų katalogas tokias muges organizuoja jau kelintus metus iš eilės.

„Kalėdinės mugės apskritai pritraukia daug dalyvių ir lankytojų. Džiugina tai, kad beveik visi šios mugės dalyviai yra Airijoje gyvenantys lietuviai, o tokios mugės jiems puiki proga pristatyti savo produkciją, dirbinius, suvenyrus, rankdarbius – mūsų žmonės labai darbštūs ir niekada nesėdi be darbo. Be to, tai puiki proga lankytojams apsipirkti Kalėdoms, įsigyti originalių dovanų,“ – pasakojo mugės organizatoriai.

Labai gaila, kad laikraštis „Lietuvis“ negalėjo pakalbinti visų mugės dalyvių ir lankytojų, tačiau su keletu dalyvių mums visgi pavyko pakalbėti. Suvenyrais prekiaujantys iš Šiaurės Airijos atvykę į mugę Violeta ir Šarūnas sako, kad parduoda ne savo gamybos dirbinius – jie turi draugę keramikę, kuri gamina šiuos dirbinius Lietuvoje, ji taip pat surenka savo draugų-keramikų pagamintus suvenyrus ir atgabena į Airiją. 

Milona, prekiaujanti nuostabiomis rankų darbo žvakėmis visą laiką šypsojosi ir tvirtino, kad prekyba vyksta puikiai.

 „Mūsų žvakės labai gražios ir skirtos visoms progos: jomis galite papuošti namus, padovanoti krikštynoms, vestuvėms ar esant kitai progai. Mes gyvenam Limerike, atvažiavom į Dublino mugę, kaip sakoma, save parodyti ir kitų pažiūrėti. Mes dar tik startuojame, esam jauni, bet tikiuosi, kad užaugsime iki tikrų biznierių. Šį versliuką pradėjom kartu su vyru, tad kol kas mūsų kompanijoje esam tik dviese.“

Knygomis prekiaujantys Milda ir Sergejus sako, kad palaiko labai glaudžius ryšius su Lietuvos leidyklom, kurios ir pristato jiems knygas į Airiją. Neslepia, kad knygų namuose labai daug, teko net specialias lentynas įsigyti.

„Malonu, kad ir šiais, informacinių technologijų laikais, žmonės skaito knygas. Juk gyva knyga niekados neatstos elektroninės versijos. Pradėjom nuo keletos knygų, o kai pamatėm, kad žmonės knygas perka, pradėjom užsakinėti didesnius kiekius. Prekiaujame dažniausiai mugėse ir per Facebook tinklapį. Pastebėjom, kad žmonės mielai skaito psichologinio turinio knygas, mėgsta romanus ir perka daug knygų vaikams.“

Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą, esantį Vilniuje, Grybo gatvėje, mugėje pristatanti Gitana sako, kad centras sėkmingai gyvuoja daugiau nei dvidešimt vienerius metus.

Tai didelė daugiaprofilinė klinika, kurioje dirba virš 180 kvalifikuotų gydytojų-specialistų, praktikuojančių net 53 medicinos srityse. Tyrimus klinikoje galima atlikti per vieną dieną, sudėtingesniems priereiks keletos dienų. Gitanos nuomone, tai labai svarbu Airijoje gyvenantiems lietuviams, kurie atvažiavę, tarkim, atostogų į Lietuvą, paprastai kreipiasi į gydytojus. „Tačiau kartais jiems pritrūksta laiko apsilankyti pas keletą gydytojų – mes, taupydami jų brangų laiką, galim labai greit atlikti visus tyrimus – nuo galvos iki pirštų galiukų. Manau, kad tai labai svarbu, nes nereikia gaišti daug laiko, be to, mūsų paslaugos tikrai nėra brangios. Tačiau mes visada siūlome registruotis iš anksto, kad galėtume optimaliai suplanuoti konsultacijų ir priėmimų pas gydytojus laiką. Mūsų centre yra įrengtos ir trys šiuolaikiškos operacinės, kuriose atliekama daugiau nei šimtas rūšių operacijų,” – pasakojo Gitana.

“Dublin duona” kepyklos savininkė Angelė, mugėje prekiaujanti Dublino duona, batonais, mažomis duonytėmis, kūčiukais, pyragėliais su aguonom sako, jos gaminiai yra pagaminti naudojant laiko patikrintus senolių receptus, todėl yra natūralūs ir neturi jokių konservantų. 

“Duoną kepam čia, Airijoje. Mūsų gaminius galima nusipirkti visuose Rytų Europos tinklo parduotuvėse. Kepykla sėkmingai gyvuoja jau dešimt metų, joje dirba šeši žmonės, įskaitant du vairuotojus.” Kiek ilgiau pagalbinti kepyklos savininkę mums nepavyko, nes mugės lankytojų susidomėjimas šia produkcija buvo milžiniškas.

Konditerė Inga, prekiaujanti visais senolių skanumynais: šakočiais, šimtalapiais, pyragais, bandelėm, grybukais, sako, kad turi savo kompaniją “Amber crown cakes”, kurią įkūrė Airijoje.

Šiuos skanumynus kepa pati. “Artėjant didesnėm šventėm, padaugėja ir užsakymų, tuomet į pagalbą ateina vyras ir dukra”, – pasakoja savininkė. Konditerijos gaminiais ji užsiima daugiau nei dvidešimt metų, iš jų dešimt –  Airijoje. “Iš pradžių kepiau žmonėms pagal užsakymus, po to pamažu pradėjau prekiauti, o kai pasipylė užsakymai, teko savo kepyklėlę atidaryti,” – pasakoja Inga. Atsiradus šiek tiek laisvesnio laiko, ji mielai dalijasi savo patirtimi –organizuoja cukrinių gėlių gamybos ir tortų dekoravimo kursus.

Kompanijos „Rust Goodies“ darbuotojai, prekiaujantys rūkytos mėsos gaminiais, neturėjo nei minutėlės laisvo laiko, nes pirkėjų srautas nesibaigė.

Mums pavyko pakalbinti pirkėją, kuris sakė, kad nuolat perka šios kompanijos mėsos gaminius ir gali patvirtinti, kad toks didžiulis žmonių susidomėjimais šiais gaminiais jam suprantamas – kompanijos gaminama produkcija yra labai geros kokybės ir labai skani, jis ją perka reguliariai, maždaug kas dvi savaites, o Kalėdų stalo be šios kompanijos gaminių tiesiog negali net įsivaizduoti. Sako, kad abejoja, jog tai, ką nusipirko šiandien, pavyks išsaugoti iki Kalėdų – šeimyna neišlauks tiek laiko, suvalgys viską anksčiau, tad Kalėdoms teks prekintis dar kartą.

Paskutinis stendas, kurį aplankėme, buvo mums patiems netikėtas – jauna moteris prekiavo bobutės šliurėmis.

„Prekiaujam močiutės tapkėm, – šypsodamasi mums tapkes išdidžiai demonstravo Aurelija. – Šliures mums atsiuntė močiutė iš Lietuvos, pati vėlė, pati sugalvojo dizainą ir pati išmargino jas. Sakė, kad norėtų, jog Airijoje gyvenantys lietuviai jas avėtų ir jaustųsi kaip namuose."