GALWAY – BOHEMOS MEGAPOLIS.
Kristupas Kolumbas ir de Bourg dinastija
Tas faktas, kad Galway nuo XIII amžiaus vidurio iki XIX
amžiaus pabaigos formavosi kaip Airijos valdančiųjų dinastijų centras, kurios
formavo miesto politinį, komercinį ir visuomeninį gyvenimą, yra ypatingai
reikšmingas šalies istorijai.
14 genčių ar šeimų kartų dinastijų, tokių kaip Affi, Blake,
Bodkin, Browne D'Arcy, Dean, Fonn, French, Joyce, Kirwan, Lynch, Martin, Morris
ir Skerrett buvo tiesiogiai susiję plėtojant Airijos tarptautinius santykius su
išoriniu pasauliu bei formuojant šalies vidaus politiką ir ekonomiką. Jų kilmės
šaknų reikėtų ieškoti normanų, Airijos keltų, prancūzų, velsiečių, anglų
istorijose, derinant šiuos faktus su vietinių salos gyventojų kilmės ištakomis.
Šie ryšiai, vadovaujant de Bourg klanui, vienas su kitu buvo glaudžiai susiję
pagal gana painią vasalų santykių sistemą. Tačiau būtent ši priklausomybė
netenkino šeimų, kurios tuomet valdė miestą ir buvo sukaupusios nemažai turto,
nes vystantis ekonomikai ir plečiantis prekybos ryšiams, valdantiesiems
sluoksniams reikėjo daugiau laisvių ir mažiau apribojimų ypač nuo „suairėjusio“
de Bourg klano.
Šeimos de Bourg istorija yra įdomi tačiau gana paini. Jeigu
pažiūrėsime į airišką šios giminės kilmę, jos protėviu buvo William de Bourg,
kuris atvyko į salą 1158 metais. Jo brolis Hubert de Bourg buvo vienas iš
įtakingiausių Anglijos asmenybių, suprantama, po karaliaus John, bet jis buvo net
paties Charles Pirmojo – Anglijos, Škotijos ir Airijos valdovo – palikuonis.
Pagal savo prigimtį de Bourg klano atstovai buvo užkariautojai ir nugalėtojai,
todėl vos William de Bourg atvyko į Airiją, jis tapo Limerick gubernatoriumi.
William de Bourg dar labiau sustiprina savo pozicijas
vesdamas Murrough O'Brien, Thomond karaliaus, dukrą. Vėliau, dalyvaudamas negailestingose
ir plėšikiškose skerdynėse, jis nugali karalių O‘Connor ir užima Connaught provinciją,
esančią šalies vakarinėje dalyje. William de Bourg, būdamas atšiauraus būdo, nuolatos
kėlė baimę vietos gyventojams, nuo jo kardo žuvo nemažai žmonių tačiau bausmė
pasiekė ir jį – jis susirgo raupais, metraščiuose apie tai užsimenama kaip
„apie blogą ligą, apie kurią gėda net rašyti.“ William de Bourg buvo palaidotas
1205 metais, jo paties įsakymu pastatytoje angliškoje bažnyčioje Athassel
Abbey, Tipperary grafystėje, kuria buvo siekiama įbauginti katalikybės pasekėjus.
William sūnus Richard de Bourg, būdamas Airijos karaliaus ir
Connaught provincijos lordo vietininkas, tęsė savo negailestingus žygius prieš
Connaught valdovus – jo nesustabdė net tai, kad jis buvo vedęs O'Connor
dukterį. Būtent su jo vardu yra siejamas Galway miesto įkūrimas. Tačiau karingas
šeimos De Bourg būdas ir noras būti vienvaldžiais – „Ung Roy, ung Foy, ung Loy“,
kuris reiškia "Vienas karalius, vienas tikėjimas, vienas įstatymas" –
įvėlė juos į begalinių kovų ir ginčų verpetą.
Šios giminės galios ir įtakos įrodymu buvo visoje Galway
grafystėje pastatytos tvirtovės ir pilys: Cloghan pilis, pastatyta Loughrea
grafystėje 1247 metais, De Bourg giminei įsiveržus į Connach; Ballindooley
pilis, pastatyta Galway grafystėje; Feartagar arba Castlegrove pilis, pastatyta
Tuam šiaurinėje dalyje ir Athenry pilis Galway grafystėje.
Tačiau pats įspūdingiausias de Bourg šeimos statinys yra
Ashford pilis, pastatyta Galway ir Mayo grafysčių sankirtoje 1228 metais.
Daugiau nei tris šimtmečius pilis buvo garsaus klano
rezidencija, bet 1589 metais, po ilgų kovų ją užėmė seras Richard Bingham –
anglų kareivis ir karinio jūrų laivyno vadas, kurį karalienė Elizabeth I
paskyrė Connaught gubernatoriumi, Tudor dinastijai užkariavus Airiją.
Šeimos, kurios tuo metu valdė Galway, suko galvas kaip joms atsikratyti
de Bourg klano ir toks atvejis pasitaikė – 1332 metais tragiškai žuvo šios
giminės paveldėtojas William de Bourg, kuris neturėjo sūnų-įpėdinių, perimsiančių
iš jo valdžią, todėl jo žmona, kartu su trimis dukterimis, paliko Airiją ir išvyko
į Angliją.
De Bourg klanui atėjęs nesantaikų ir keršto, prakeiksmų ir
žudynių laikas, pasiglemžė de Bourg giminę. Klanas grimzdo į tarpusavio karus
ir nesantaiką, sumaištį ir chaosą ir tai dar labiau silpnino ir taip jau
netvirtus giminės pamatus. Įtakingi miesto žmonės, pirkliai, pasinaudoję šia giminės
nesantaika, palaipsniui susigrąžino valdžią ir pagaliau pasiekė ilgai svajotą
nepriklausomybę.
Keturiolika Galway klanų kartų savo nuožiūra ėmė valdyti
miestą ir jo apylinkes, tikėdamiesi, kad jiems pavyks amžiams išsaugoti atgautą
valdžią ir galią, tačiau istorija lėmė jiems kitą likimą, negailestingai
sugriaudama galingųjų planus.
Sabina
Salim
Tęsinys
kitame laikraščio „Lietuvis“ numeryje)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą