Kai saulė šviečia
ir giedras dangus, važiuoji keliu ir eismas rodos lyg dėl tavęs sureguliuotas.
Net ir šviesoforas sustabdo laiku, kai turi kažką svarbaus pasakyti savo
mylimai. Vaikai namuose lyg angelai šypsosi, kiekvienu metu pasiruošę atlikti
nors ir patį mažiausią dalyką, kai tik paprašai. Kai artimesni ir tolimesni
draugai tikrai progresuoja ir keičiasi į gerą. Ką bemąstytumei ar bekalbėtumei,
viskas taip laiku ir vietoje lyg būtų tiesiai iš dangaus. Kai viskas atrodo
taip nuostabiai, lyg būtumei ką tik atgimęs iš naujo, būna tokia gera nuotaika,
kad nėra ką nei pridėti, nei atimti. Džiaugsmas užlieja visą tave. Norisi
dėkoti už visą tą nuostabią dieną ir visą gyvenimą, kuris yra duotas.
Kai debesys
uždegia dangų ir vėjas pakyla žvarbus, kai pamiršai lietsargį ir reikia eiti
per šaltą vėjuotą lijundrą, nes turi pranešti lūdną žinią savo bosui, kad
negalėsi ateiti į darbą, nes mirė kaimyno mama. O telefono baterija nusėdusi ir
kreditas jau baigėsi... Kai eini palei gatvę nusiminęs, o pravažiuojantis
autobusas tave aptaško taip, kad nebėra kaip nei nusivalyti, nei kam pasirodyti
negali. Ir atrodo niekas tavęs nemyli ir nesupranta, net sorry nepasakė
užkliudydamas pečiu praeivis...Žodžiu bloga, nesėkminga, visai niekam tikusi
diena ir nesinori nieko daugiau...
Prisimink ką
Jėzus pasakė besidžiaugiantiems mokiniams, kurie džiaugėsi Jo suteikta valdžia.
Pamąstyk ką tai reiškia tau ir man šiandien.
Nesidžiaug per
daug, jei šiandien tau viskas sekasi ir nepasiduok liūdesiui, jei rytoj
nesisektų... Visa kas tavo gyvenime vyksta šiandien ir rytoj neišliks, tai
laikini, praeinantys dalykai. Kiekvienu metu stenkis suprasti pačią esmę,
atrasti ir pažinti Tą, kuris Yra, kuris
mato, girdi ir myli
tave. Jo vardas Aš Esu. Kartais mes džiaugiamės dovanomis labiau negu tuo,
kuris jas duoda. Aišku malonu gauti dovanas...Tas, kuris mokiniams suteikė
valdžią išgydymui ir išvarinėti netyroms
dvasioms, yra tas pats, kuris vėliau atidavė Savo gyvybė už juos ir mus. Jis
yra tas, kuris Savo brangiu ir šventu krauju užrašė jų ir mūsų, atgimusiųjų iš
Dvasios, vardus į gyvenimo knygą danguje. Jis vakar, šiandien ir rytoj - per
amžius tas pats. Kai saulė šviečia ir lyja lietus, kai viskas sekasi, ar
tiesiog krinta iš rankų, Jis šalia. Jis yra visada šalia ir dar daugiau - Jis
myli tave. Jis yra tikras ir nesibaigiantis džiaugsmo šaltinis. Kai tu gali
atsiremti į Jį ir suprasti, kad šie laikini dalykai negali užtemdyti,
sutraukyti to ryšio tarp tavęs ir Jo, kad nėra nieko, kas galėtų tave taip
paveikti, kad užmirštumei savo džiaugsmo šaltinį, tada tikrai galėsi ne tik
suprasti, ką Jėzus pasakė Savo mokiniams, bet pasilikti jėgoje ir tikrame
džiaugsme. Nes "Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas,
ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje" (Rom 14, 17).
Tikrai galėsi
džiaugtis ir niekas nebeatims to džiaugsmo, kai pažinsi savo gyvenime brangią
ir nuostabią tiesą, kad "mylinčiam
Dievą viskas išeina į gerą". Ir niekas, niekada neišplėš tavęs iš Tėvo
mylinčių rankų. Apaštalas Paulius rašo:
"Aš juk esu
tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei
dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti
kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje
Kristuje Jėzuje" (Rom 8, 38-39).
Mano drauge, jei
tavo gyvenime trūksta džiaugsmo ir ramybės, gali ąsmeniškai kreiptis į Tą,
kuris yra tikrojo džiaugsmo ir ramybės šaltinis. Jis yra karalių Karalius ir
viešpačių Viešpats. Jo vardas - Jėzus. Tai Jis nurodė Savo mokiniams tikrojo
džiaugsmo priežastį - būti įrašytam į dangaus gyvenimo knygą - patekti į dangų
savo žemiško kelio gale.
Man teko priartėti prie kitokio kelio galo,
kuris veda į visiškai nepageidaujamą vietą, kurios egistavimu daugelis visiškai
nenori tikėti, bet ji yra - tai pragaras, o galiausiai - ugnies ežeras.
"Kas tik
nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, tas buvo įmestas į ugnies ežerą"
(Apr 20, 15).
Kas gi yra įrašytas
gyvenimo knygoje? Tas, kas tiki į Jėzų Dievo Sūnų, kuris mirė už mūsų nuodėmes
ir prisikėlė trečią dieną iš mirties, mūsų išteisinimui ir atvėrė kelią pas
Tėvą. Tas, kuris atsiliepia, kai Jėzaus beldžiasi "Štai aš stoviu prie
durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį
užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi." Ir "Visiems, kurie jį priėmė, jis
davė galią tapti Dievo vaikais" (Apr 3, 20;Jn 1, 12).
Tai Jis Savo šventu krauju
išpirko, išteisino ir įrašė mūsų vardus į gyvenimo knygą, kai mes patikėjome
Juo ir priėmėme ąsmeniškai, kaip savo Gelbėtoją ir Viešpatį. Jis yra tikras ir nekintamas amžinojo džiaugsmo
šaltinis.
Kristus mano
džiaugsmas.
Ir kiekvienas,
kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas
(Rom 10, 13).
Pastorius
Gintautas Tautkus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą