Sapnavau tokį sapną – guliu ant žemės, apsižvalgau, o
aplink vien akmenys. Mintyse pradėjau sau svarstyti, o kas jei dabar va šis ar
anas akmuo užkristų ant manęs? Žvelgiu į priekį ir matau didžiulį kalną akmenų,
jis stovi grakščiai tarsi bokštas, o jo viršūnėje – didžiausias iš visų akmenų.
Guliu, stebiu tuos akmenis ir svarstau, jeigu kas nors bent menkiausiai
pajudintų nors vieną iš tų akmenėlių, esančių ant to kalno, tai tas didžiulis
akmuo nusiristų ir su visa jėga užgriūtų ant manęs. Taip man besvarstant savo
širdyje, kažkas pradėjo tuos akmenis į mane mėtyti. Žinoma, jausmas nekoks,
skauda, bet visgi guliu toliau. Vėl akmenys lekia į mane, o aš vis guliu ir kenčiu,
kol galiausiai suvokiu, jog niekas man neliepė čia gulėti. Taigi savo laisva
valia atsistoju ir kuo ramiausiai nueinu.
Pabudusi ryte,
dėkoju Dievui už Jo nuostabius darbus. Dėkoju Jam už Jo viengimį Sūnų Jėzų,
kuris atėjo į šį pasaulį, numirė už mano ir tavo nuodėmes ir trečią dieną
prisikėlė iš numirusių, kad tu ir aš turėtume amžinąjį gyvenimą. Tie akmenys
mano sapne byloja apie mano nuodėmingą prigimtį. Ateina nelabasis ir vis bando
priminti man apie mano nuodėmes, kurias padariau per visą gyvenimą. Jo tikslas
yra užkrauti man tokią slegiančią naštą, kurios nepajėgčiau panešti. Jis vis
mėto man kaltinimus, kaip akmenis, kurie mane žeidžia, o aš tyliai kenčiu ir
leidžiu jam tuo mėgautis. Gana! Dabar aš laisva. Taip gyvenau iki tol, kol
priėmiau Jėzų į savo širdį ir į savo gyvenimą. Galiausiai atsistojau, nes Jėzus
atleido man visas mano nuodėmes, Jis prisiėmė mano sunkią ir slegiančią naštą
žengdamas ant kryžiaus. Jis mane išteisino ir davė man savo ramybę.
„Jei sakome,
kad neturime nuodėmės, - klaidiname
patys save, ir nėra mumyse tiesos. Jei išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas
ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų
nedorybių.“ (1 Jono 1:8-9)
„Todėl tvirtai
stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į
vergystės jungą!“ (Galatams 5:1)
Ačiū Dievui,
kad turime galimybę atsitraukti nuo velnio pinklių ir gyventi ramybėje, be
jokios naštos ar kaltės jausmo.
Sek Jėzumi!
Dalia
Kasperavičienė
Brangus(i)
drauge,
"Atpildas už nuodėmę mirtis, o Dievo dovana amžinasis
gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį." ( Rom 6, 23)
Gal būt tu ir tiki, bet nežinai kaip gauti
išgelbėjimą. Štai Dievo žodis tau:
"Jeigu
lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš
numirusių, būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o
lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas." (Rom 10, 9-10)
Nuoširdi atgaila ir viena malda šiandien
gali pakeisti tavo amžinąjį likimą. Ar tu susitaikei su Dievu? Ar Jėzaus
kraujas nuplovė tavo nuodėmes? Jei neesi užtikrintas, melskis tiesiog dabar:
"Brangus
Viešpatie Jėzau, aš tikiu, kad Tu praliejai Savo šventą kraują už mano nuodėmes
ir mirei ant kryžiaus mano vietoje. Aš tikiu, kad Tu prisikėlei iš numirusių,
kad būčiau išgelbėtas ir turėčiau amžinąjį gyvenimą. Jėzau, atleisk mano
nuodėmes ir įeik į mano širdį; būk mano asmeniniu Gelbėtoju ir Viešpačiu. Aš
priimu Tave ir visa, ką Tu padarei dėl mano išgelbėjimo.
Dėkoju Tau
Jėzau. Amen"
Jei
nuoširdžiai meldeisi šia malda, tu tapai Dievo vaiku."Visiems, kurie Jį
priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais" ( Jn 1, 12 )
Nors
pasaulis eina vis tamsyn, bet
Jėzus yra šviesa, kurios niekas ir niekada neušgesins. Mano drauge, jei Jo
šviesa ir meilė nušvito tavo širdyje, aš raginu tave eiti į Bažnyčią, kur
Jėzaus vardas yra išaukštintas, nes tu vienas negalėsi išstovėti prieš tamsos
jėgas.
Dievo malonė
tebūna su tavimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą