2016 m. birželio 28 d., antradienis

Akmenys



Sapnavau tokį sapną – guliu ant žemės, apsižvalgau, o aplink vien akmenys. Mintyse pradėjau sau svarstyti, o kas jei dabar va šis ar anas akmuo užkristų ant manęs? Žvelgiu į priekį ir matau didžiulį kalną akmenų, jis stovi grakščiai tarsi bokštas, o jo viršūnėje – didžiausias iš visų akmenų. Guliu, stebiu tuos akmenis ir svarstau, jeigu kas nors bent menkiausiai pajudintų nors vieną iš tų akmenėlių, esančių ant to kalno, tai tas didžiulis akmuo nusiristų ir su visa jėga užgriūtų ant manęs. Taip man besvarstant savo širdyje, kažkas pradėjo tuos akmenis į mane mėtyti. Žinoma, jausmas nekoks, skauda, bet visgi guliu toliau. Vėl akmenys lekia į mane, o aš vis guliu ir kenčiu, kol galiausiai suvokiu, jog niekas man neliepė čia gulėti. Taigi savo laisva valia atsistoju ir kuo ramiausiai nueinu.

Pabudusi ryte, dėkoju Dievui už Jo nuostabius darbus. Dėkoju Jam už Jo viengimį Sūnų Jėzų, kuris atėjo į šį pasaulį, numirė už mano ir tavo nuodėmes ir trečią dieną prisikėlė iš numirusių, kad tu ir aš turėtume amžinąjį gyvenimą. Tie akmenys mano sapne byloja apie mano nuodėmingą prigimtį. Ateina nelabasis ir vis bando priminti man apie mano nuodėmes, kurias padariau per visą gyvenimą. Jo tikslas yra užkrauti man tokią slegiančią naštą, kurios nepajėgčiau panešti. Jis vis mėto man kaltinimus, kaip akmenis, kurie mane žeidžia, o aš tyliai kenčiu ir leidžiu jam tuo mėgautis. Gana! Dabar aš laisva. Taip gyvenau iki tol, kol priėmiau Jėzų į savo širdį ir į savo gyvenimą. Galiausiai atsistojau, nes Jėzus atleido man visas mano nuodėmes, Jis prisiėmė mano sunkią ir slegiančią naštą žengdamas ant kryžiaus. Jis mane išteisino ir davė man savo ramybę.
„Jei sakome, kad neturime nuodėmės, - klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos. Jei išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“  (1 Jono 1:8-9)
„Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!“ (Galatams 5:1)
Ačiū Dievui, kad turime galimybę atsitraukti nuo velnio pinklių ir gyventi ramybėje, be jokios naštos ar kaltės jausmo.
Sek Jėzumi!

Dalia Kasperavičienė



Brangus(i) drauge,

"Atpildas už nuodėmę ­mirtis, o Dievo dovana ­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį." ( Rom 6, 23)  
Gal būt tu ir tiki, bet nežinai kaip gauti išgelbėjimą. Štai Dievo žodis tau:
"Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas." (Rom 10, 9-10)   
   Nuoširdi atgaila ir viena malda šiandien gali pakeisti tavo amžinąjį likimą. Ar tu susitaikei su Dievu? Ar Jėzaus kraujas nuplovė tavo nuodėmes? Jei neesi užtikrintas, melskis tiesiog dabar:

"Brangus Viešpatie Jėzau, aš tikiu, kad Tu praliejai Savo šventą kraują už mano nuodėmes ir mirei ant kryžiaus mano vietoje. Aš tikiu, kad Tu prisikėlei iš numirusių, kad būčiau išgelbėtas ir turėčiau amžinąjį gyvenimą. Jėzau, atleisk mano nuodėmes ir įeik į mano širdį; būk mano asmeniniu Gelbėtoju ir Viešpačiu. Aš priimu Tave ir visa, ką Tu padarei dėl mano išgelbėjimo.
                                             Dėkoju Tau Jėzau. Amen"

Jei nuoširdžiai meldeisi šia malda, tu tapai Dievo vaiku."Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais" ( Jn 1, 12 )
Nors pasaulis eina vis tamsyn, bet Jėzus yra šviesa, kurios niekas ir niekada neušgesins. Mano drauge, jei Jo šviesa ir meilė nušvito tavo širdyje, aš raginu tave eiti į Bažnyčią, kur Jėzaus vardas yra išaukštintas, nes tu vienas negalėsi išstovėti prieš tamsos jėgas.
Dievo malonė tebūna su tavimi.




  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą