Senieji Galway gyventojai pasakoja įdomią istoriją apie povandeninį
rusų laivą, kurį buvo norima panaudoti povandeniniams turams po Galway įlanką.
Bet ar galima ja tikėti?
Beviešint Galway mieste galima išgirsti
daugybę stebėtinų istorijų apie jūrą. O pakalbėjus su senaisiais miestelėnais
kokiame nors vietiniame pub‘e, jie gali papasakoti pasakišką atsitikimą apie
povandeninį rusų laivą, kuris lyg ir turėjo plukdyti turstus po Galway įlanką.
Legenda prasideda taip. 1980 metų pabaigoje
ar 1990 metų pradžioje palei vakarinę Airijos pakrantę plaukė dyzelinis
tarybinio (ar rusų) jūrų laivyno povandeninis laivas. Laivo kapitonas kreipėsi
į Airijos valdžią ir pasiūlė jai panaudoti savo povandeninį laivą taikiems
tikslams už tam tikrą mokestį. Kalbama, kad šis kapitonas buvo kilęs iš
Murmansko ir gimtajame uoste reikalai buvo prasti: įgulai nebuvo mokamas
atlyginimas jau daugelį mėnesių. Netekę paskutinio kantrybės lašo jūreiviai
buvo pasirengę pardavinėti įrangą, o gal net ir patį laivą!
Iš pradžių Airijos kompanijos susidomėjo –
juk povandeninis laivas galėtų tiesti kabelius Galway įlankos dugne ir atlikti
kitus naudingus darbus. Tačiau galop pasirodė, kad laivas netinka tokiems
poreikiams. Tada atsirado kažkoks airių verslininkų „konsorciumas“, kuris
sumanė nupirkti povandeninį laivą, kad paverstų jį... turistine atrakcija –
vežiotų visus norinčius į povandeninius turus po Galway įlanką!
Tačiau ši mintis nevirto realybe. Kaip
skelbia legenda, draudimo kompanijos atsisakė drausti tokį projektą. Priežastis
ta, kad dar antrojo pasaulinio karo metais Galway įlankoje nuskendo britų
bombonešis. Jame išliko povandeniniams laivams naikinti skirtos bombos, kurios
galėjo rimtai sutrukdyti povandeninių turų organizavimą... Tuo istorija ir baigiasi,
o apie tolimesnį laivo likimą ir „verslininko“ gyslelę turintį kapitoną nieko
daugiau nežinoma.
Povandeninė sensacija
Kur šioje istorijoje tiesa, o kur melas,
sunku suprasti. Bet faktas yra tas, kad 1990 metų pradžioje Galway miesto
laikraščiai aktyviai platino informaciją apie tai, kad į miestą tuoj tuoj
atplauks rusų povandeninis laivas. „Naujausias ir unikaliausias turistinis
Galway atrakcionas – tamsiai žalias povandeninis laivas, kurio vertė vienas
milijonas svarų sterlingų, laukiamas miesto uoste birželio 16 dieną“, - rašė
„Galway Advertiser“ (1993 metų gegužės 27 d.). Šis laikraštis pranešė, kad rusų
povandeninį laivą nupirko „konsorciumas“, kurį sudaro aštuoni verslininkai
(šeši airiai ir du šveicarai).
„1960-1970 metais manevrų Baltijos jūroje
metu laivo komandą sudarė 70 žmonių, - rašė „City Tribune“ (1993 metų gegužės 21
d.). – Dabar torpediniai aparatai užblokuoti, o laivas pakeitė pavadinimą į „The
Cailleach“ (senovės airių deivės vardas – red. past.)“. Pasak spaudos,
povandeninio laivo ilgis buvo 88,5 metrų, o viršvandeninė vandentalpa – 1610 tonų.
Laikraščiai pranešė, kad 1950 metais
pagamintas povandeninis laivas turėtų „išeiti į pensiją“ ir rasti savo
prieglobstį Galway uoste. Vasarą jis vykdytų povandeninius turus įlankoje –
laivo komandą sudarytų 9 rusai jūreiviai ir dar tilptų iki 90 turistų. Kelionė
įlankos dugnu truktų dvi valandas, o šeimos bilietas kainuotų 5 svarus
sterlingus.
„Vaikams ta būtų ypatingai įdomu, - cituoja
vieno iš organizatorių žodžius laikraštis. – Žmonės per periskopą galės stebėti
įlankos pakrantę, o taip pat grožėtis saulėlydžiu. Virš periskopo bus įrengtas
fotoaparatas, kad užfiksuotų saulėlydžio vaizdus.“
Šaltesniu metų laiku povandeninį laivą
ketinta naudoti, kaip jūros tyrinėjimų ir okeanografijos centrą. Povandeniniame
laive buvo norėta net kino juostas filmuoti!
Neįvykęs kruizas
Bet, kaip žinia, laikraščiai ne visada rašo
tiesą. Mūsų korespondentas susisiekė su Galway uosto vadovu, kapitonu Brian
Sheridan, kuris atsakė: „Povandeninio laivo idėja mūsų mieste taip niekada ir
nebuvo realizuota. Mes neturime jokių dokumentų, susijusių su šiuo reikalu, ir
jokios oficialaus pareiškimo.“
Nejaugi visa ši istorija išgalvota? Mūsų
korespondentas pabandė surasti „City Tribune“ žurnalistą Francis Farragher,
kuris 1993 metais ir paskelbė „sensaciją“. Pasirodo, jis iki šiol dirba
laikraščio redakcijoje. Su juo nesisekė pakalbėti, atrodė, kad žurnalistas
tyčia nenori atsakinėti į klausimus.
Bet galop mums pavyko pabendrauti su Francis.
„Taip, aš prisimenu šią istoriją, - sakė jis. – Bet turiu jus nuvilti, žmogus,
kuris man papasakojo apie ją, pasirodė nenusipelnęs pasitikėjimo. Iš tiesų tai
buvo tik jo idėjos, kurios buvo labai tolimos nuo įgyvendinimo. Tai tapo
akivaizdu praėjus porai savaičių po pirmos publikacijos...“ O kaip dėl kapitono
iš Murmansko? „Aš niekada negirdėjau apie jį“, - pasakė Francis po nedidelės
pauzės.
Tiesa – įlankos dugne
Labai gali būti, kad šios legendos, kurią iki
šiol pasakoja Galway miesto pub‘uose, gimimo „motyvai“ yra realios rusų ir
ukrainiečių jūreivių istorijos, kai jie buvo priversti parduoti savo
(žvejybinius ar prekinius) laivus Airijoje dėl to, kad jų šeimininkai nemokėjo
jiems atlyginimų. Juk per paskutinius 20 metų tokių įvykių saloje buvo
pakankamai.
Vienintelė detalė, kuri legendoje apie rusų
povandeninį laivą nekelia abejonių, yra patrulinis britų oro pajėgų bombonešis,
nuskendęs prie Galway beveik prieš 70 metų. 1941 metų kovo 13 dieną lėktuvas
grįžo iš naktinio patruliavimo prie Atlanto krantų. Vienų šaltinių duomenimis,
lėktuvui kilo problemų dėl variklio, kiti tvirtina, kad nelaimės priežastis –
kuro trūkumas. Vienaip ar kitaip, dvimotoris bombonešis patyrė avariją. Du
ekipažo nariai išsigelbėjo su parašiutais ir buvo internuoti (Airija karo metu
laikėsi neutraliteto). Lėktuve iš viso buvo, pasak vienų šaltinių, penki, pasak
kitų, keturi žmonės. Netoliese nuo Mutton salos iki šiol ilsisi šio lėktuvo
liekanos ir, kaip manoma, nesprogusios jo giluminės bombos. Taigi,
povandeniniams laivams į Galway įlanką geriau neplaukti...
„L“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą