Truputis
istorijos. Visa Airija ir, aišku, pats Dublinas buvo Anglijos „priežiūroje“ net
iki 1949 metų. Dublinas buvo laikomas antrąja sostine ir buvo antruoju
stambiausiu imperijos miestu. Galima sakyti, kad jis ir liko antraplaniame
vaidmenyje, provincialumo nepanaikinsi. Pasiruoškite tam, kad čia nėra žymių
Londono ar Paryžiaus lygio vietų. Jos yra, bet provincialiai kuklios ir akių
nerėžia.
Nuo ko
pradėti? Jei atvyksite į Dubliną lėktuvu, tai autobusas ekspresu nuveš jus iki
autobusų stoties. Jei atvyksite iš Anglijos keltu, tai šis išlaipins jus
praktiškai pačiame centre, reikės tik pravažiuoti tuneliu, bet tai jau
automobiliu. Dar vienas būdas – traukinys iš Belfasto, o geležinkelio stotis
randasi vos už kokio šimto metrų nuo autobusų stoties. Taigi, nuo čia ir
pradėsime.
Stotys
Dubline yra trys: dvi geležinkelio ir viena autobusų. Iš autobusų stoties -
BusAras – galima išvykti bet kuria kryptimi. Ir nors Airijos transporto tinklas
silpnokas, pirmenybė teikiama autobusams, nes jųjų maršrutai daug lankstesni,
nei traukinių. Išėjus iš autobusų stoties ir pasukus į dešinę, palei tramvajaus
bėgius galima nueiti iki Connolly geležinkelio stoties. Tai centrinė stotis ir
iš čia traukiniai vyksta šiaurės, pietų bei šiaurės – vakarų kryptimis. Iš čia
taip pat galima vykti į Belfastą. Stoties pastatas buvo atidarytas 1844 metais
ir vadinosi „Dublino stotimi“. Po dešimties metų ji buvo pervadinta pagal
gatvės, kurioje ji yra, pavadinimą - Amien Street Station.
Iš
pradžių geležinkelis tebuvo viena 50 kilometrų ilgio šaka iki Drogheda miesto.
Ir tik 1853 metais buvo atidarytas geležinkelis, sujungęs Dubliną su Belfastu.
1966 metais Velykų sukilimo 50-mečio proga stotis buvo pervadinta Connolly
vardu, airio revoliucionieriaus James Connolly garbei.
(Velykų
sukilimas – streikas Airijoje Velykų savaitę 1916 metais. Tai buvo respublikonų
bandymas atsiskirti nuo Anglijos. Maištas buvo nuslopintas per šešias dienas, o
sukilėlių organizatoriai nubausti.)
Prie
Connolly stoties savo kelią pradeda raudonoji tramvajaus Luas linija, kuri
sujungia visas tris stotis. Visai
neseniai atidarytos dvi tramvajaus linijos
jungia Dublino miegamuosius rajonus su miesto centru ir yra labai populiarios
tarp miestelėnų, nes suteikia galimybę išvengti transporto kamščių. Šiuo metu
vyksta naujų tramvajaus linijų planavimas ir statybos. Dubline nėra metro, bet
2012 metais turėtų prasidėti pirmos atšakos, sujungsiančios oro uostą su miesto
centru, statyba. Raudonoji Luas linija kerta ir sostinės centrą.
Centras...
Kaip jūs išsivaizduojate miesto centrą? Nepamiršote provincialumo? Tai štai,
jokių aikščių! Užtrenka vienos gatvės. Na, dar ir tilto.
O’Connell
Street – centrinis miesto prospektas – prasideda nuo to paties pavadinimo tilto
per Liffey upę ir baigiasi už penkių šimtų metrų pono Parnell obelisku bei
Ambasador teatru. Iš pradžių centrinė Dublino gatvė vadinosi Sackville Street,
bet 1924 metais buvo pervadinta. Ji yra viena iš plačiausių Europos gatvių –
jos plotis net 49 metrai. Gatvės pradžioje, prie tilto stovi Daniel O‘Connell
skulptūra, kurio garbei ir pervadinta gatvė, o kartu ir tiltas.
Neseniai
O‘Connell paminklas buvo atrestauruotas, bet priėjus arčiau galima pamatyti
kulkų pėdsakus – tai 1916 - 1921 metų Airijos patriotų kovų už laisvę pėdsakai.
(Airijos
politikas Daniel O‘Connell, gindamas savo tautos teises, pasiekė, kad Airijos
katalikai dalyvautų Anglijos parlamente 1829 metais. Jis suorganizavo daugiau
nei milijono žmonių demonstraciją, kuri kvietė panaikinti „1801 metų įstatymą
apie susijungimą“, pagal kurį Airija oficialiai tapo imperijos dalimi. Bet
minią išvaikė Britanijos artilerija.)
Pagrindinės
Dublino gatvės viduryje yra centrinis pašto pastatas (General Post Office -
GPO). 1916 metų neramumų metu čia buvo laikinosios vyriausybės štabas. Pastato
viduje ant sienų galima pamatyti paveikslus, pasakojančius apie tų laikų
įvykius. Dar GPO yra laikomas nuliniu kilometru (visi atstumai Airijoje
skaičiuojami nuo pagrindinių miestų, kaimų, gyvenviečių pašto skyrių). Priešais
centrinį paštą yra Clery’s parduotuvė, kuri laikoma vienu gražiausių Dubline.
Bet, aišku, pagrindinė O’Connell Street įžymybė – 120 metrų aukščio Špilis -
The Spire.
Žmonių
prigimtis tokia, kad jie labai greitai gali priprasti prie bet ko. Pirmą kartą
atsidūrę Dubline žmonės, kaip užburti, žiūri į „didžiulę geležį“, įbestą
pačiame pagrindinio sostinės prospekto centre, ir spėlioja, kaip gi ją pastatė,
kam tai galėjo ateiti į galvą ir kiek visa tai kainavo?
Tikrų
tikriausia, Špilis – daugiausiai fotografuojamas Dublino paminklas. Kartais
prie jo galima pamatyti gerą dvidešimtį turistų, besitaikančių į sostinės
įžymybę fotoaparatų ir kamerų objektyvais. Tačiau kartu Špilis yra ir vienas
nuobodžiausių monumentų, nes kaip jį befotografuotum, išeis vienas ir tas pats
– „didžiulis geležinis strypas“.
Kaip
tiksliai pastebėjo vienas žmogus, būtent Špilis buvo geriausiais Airijos
laikais vykusio ekonominio bumo priežastimi, nes bet kam aišku, kad vyrukų,
užsibrėžusių tokią statybą pačiame miesto centre, nesustabdys niekas!
Paminklo
projektavimas ir statyba buvo tikrai sudėtingas ir brangus inžinerinis
uždavinys. Viso projekto kaina
– nuo idėjos iki jos įgyvendinimo - 4,7 milijonų
eurų. Dėl savo 120 metrų aukščio Špilis turėjo būti ypatingai tvirtas, kad
išlaikytų savo svorį ir stiproką vėją, kuris pastoviai pučia saloje. Gudrus
projektas apsiėjo be vidinio skeleto, taigi, visa konstrukcija išėjo lengvesnė
ir, aišku, patogesnė ją statant. Pagrindinė Dublino įžymybė buvo pastatyta tik
per du mėnesius – nuo 2002 metų gruodžio iki 2003 metų sausio mėnesio.
Statant
monumentą buvo naudojama sudėtinga keleto didžiulių keliamųjų kranų ir
plieninių strypų sistema. Tarp kitko, Špilis pripažintas didžiausia skulptūra
pasaulyje, taigi, tai ne šiaip „geležėlė“, o rimtas pretekstas didžiuotis! O ar
žinote, kas stovėjo Špilio vietoje anksčiau? Juk šventa vieta ilgai tuščia
nebūna! 1808 metais čia buvo pastatyta Nelsono kolona (Nelson`s Pillar), kurios
aukštis – virš 30 metrų. Didžiulis paminklas, skirtas žymiajam admirolui,
prastovėjo 158 metus, žvelgdamas iš aukštai į miestą, kovojantį su Didžiuoju
Badu, krečiamą įvairių sukilimų, kariaujantį dėl nepriklausomybės, sutinkantį
prezidentą Dž. Kenedį. Tačiau 1966 metų kovo 8 dieną IRA ekstremistai
susprogdino koloną, kuri, jų nuomone, buvo Anglijos valdymo saloje simboliu.
Kažkur viduryje kolonos įtaisytas sprogmuo sprogo vidury nakties, ištaškydamas
statinį ir išdaužydamas visų O’Connell Street pastatų langus. Kitą dieną minios
Dublino gyventojų susirinko miesto centre, kad savo akimis pamatytų sprogimo
pasekmes. Nelsono statulos galva nuo to laiko saugoma Dublin Civic muziejuje,
adresu 58 South William Street. Tai nemokama ekspozicija, kurią tikrai verta
aplankyti...
Užbaigdami
pasivaikščiojimą, grįžkime į tramvajų ir važiuokime iki trečiosios stoties.
Heuston station buvo atidaryta 1846 metais ir vadinosi Kingsbridge Station,
pagal tilto Kings per Liffey upę pavadinimą. Stotis buvo pervadinta 1966 metais
čia dirbusio Sean Heuston, vieno iš Velykų sukilimo lyderių, garbei. Iš Heuston
stoties galima vykti į šalies pietus bei vakarus. O nuo Kings tilto atsiveria
puiki upės ir Dublino miesto centro panorama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą