Jeigu
šiandien aš jūsų paklausčiau, kas yra jūsų gyvenimo pagrindas, kitaip tariant,
kas yra tas gyvenimo variklis, kurio jūs tvirtai laikotės? Ar tai būtų draugai, šeima, pinigai, o gal
nekilnojamas turtas? O gal vis dėlto karjera, atostogos, pramogos
ar malonumai? Klausiu vien tik vedama smalsumo. Juk logiška, kad tas variklis
turi būti „kažkuo varomas“, nes nėra tokio daikto ar jėgos šioje žemėje, kuris
pats savaime galėtų suktis. Bet kokiu atveju tai turėtų būti traukos dėsnis, ar
koks kitas dėsnis, kuris priverstų daiktus suktis apie savo ašį. Apie fiziką aš
vargiai ką išmanau, tad visai neturiu noro į tai gilintis.
Taigi, kas
galėtų būti tas gyvenimo variklis? Mano gyvenimo pagrindas ir jėga yra Viešpats
Jėzus Kristus. Čia jūs turbūt stabtelėsite ir paklausite – kaip tai, kodėl Jis?
Visų pirma aš atsakyčiau, kad tvirtesnės atramos už tą, kuri yra amžina, net
negali būti. Viskas, kas yra šioje žemėje, yra laikina.
Aš turbūt
visada tokia buvau – viskas arba nieko. O kodėl aš turėčiau norėti to, kas yra
laikina ir galiausiai to netekti? Prisimenu save vaikystėje, kai suvalgydavau
savo dalį saldainių, kuriuos atveždavo giminės, o sesuo visada pasilikdavo bent
vieną ir vėliau man pasiūlydavo pusę saldainio. Tai buvo labai miela iš jos
pusės, nes aš esu jos vienintelė mažesnioji sesutė, kuria ji visada rūpinosi.
Bet tais atvejais aš jai atsakydavau – viskas arba nieko. Na, žinoma,
dažniausiai aš likdavau be saldainio, bet priimti tik pusę niekaip neįstengiau.
Rodos ne
ką ir tepasikeičiau. Kai priėmiau Jėzų į savo gyvenimą, supratau, kad tai
geriausia, kas galėjo man nutikti. Pagaliau radau tą gyvenimo variklį, kuris
yra tvirtas ir nepajudinamas, bei išlieka per amžius. Jei atvirai, daug ką
išbandžiau beieškodama šios gyvenimo jėgos. Niekas neveikė. NIEKAS! Viskas buvo
laikina ir privertė mane jaustis nevykėle. Kai išgirdau Dievo pažadą apie
amžinybę, suklusau, ir atvėrusi savo širdį, priėmiau Dievo vienintelį Sūnų Jėzų
į savo gyvenimą. Aš įtikėjau, tapau krikščione. Tikėjimas yra širdies
produktas, jo negalima nei matyti, nei išmatuoti, nei apčiuopti. „Palaiminti,
kurie tiki nematę! “ (Jono 20:29)
Šventasis
Raštas mums sako:
„Jeigu lūpomis
išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių,
būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis
išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.“
(Romiečiams 10:9-10)
Girdėjau
žmones kalbant: „aš turiu savo nuomonę apie tikėjimą“. Jei atvirai, niekada
neapsvarsčiau šio pareiškimo. Šiandien iškilo klausimas, tai gal vis dėlto jūsų
gyvenimo pagrindas yra „jūsų NUOMONĖ apie tikėjimą“. Jei paklaustumėte manęs,
aš jums atsakyčiau – aš neturiu nuomonės apie tikėjimą, aš turiu TIKĖJIMĄ. Tikėjimas yra mano gyvenimo pagrindas, o
pagrindas yra Jėzus.
„Jis yra
pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.“ (Kolosiečiams 1:17)
Gera
žinoti, kad kiekvienam savo planui ar minčiai aš visada turiu atspirties tašką,
ant kurio viskas yra statoma. Argi jūs statytumėte namą ant smėlio? Mažų
mažiausia tai būtų nelogiška ir kvaila. Juk visi žinome, kad ant tokio pamato
namas ilgai neišsilaikytų. Argi nepilame storo ir tvirto betono sluoksnio, kai
statome namą? Lygiai taip pat yra ir su mūsų dvasiniu pasauliu.
Biblija
mus moko:
„Taigi
kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą
žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo
vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant
uolos. Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į
kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino
upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo
smarkus“. (Mato 7:24-27)
Visi
norime tokių dalykų, kurie išlieka. Jei mes turime tvirtą pamatą – Jėzų,
žinome, kad galime drąsiai statyti ant Jo savo svajones ir planus. Žinoma,
dirbti reikės, bet jei būsime tvirti tikėjime, visi mūsų darbai bus palaiminti
ir saugomi Dievo akivaizdoje.
„Niekuo
nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai
tesidaro žinomi Dievui“. (Filipiečiams 4:6)
Brangus
skaitytojau, jeigu tu niekada nesusimąstei apie savo gyvenimo pagrindą, apie tą
ašį, apie kurią visa sukasi ar apie tą pagrindą, ant kurio viskas statoma,
raginu tave įsiklausyti į savo širdį.
„Kai manęs
ieškosite visa širdimi, rasite“. (Jeremijo 29:13)
Sustokite
minutėlę ir pasvarstykite apie laikinus dalykus, ar jie iš tikrųjų jus
džiugina. Pasvarstykite apie amžinybę. Argi nesijaustumėte saugus, laimingas ir
mylimas, jei žinotumėte, kad jūsų gyvenimo variklis yra patikimas ir amžinas.
Jūsų nuomonė ir pasirinkimas yra svarbus Dievui. Jis laukia tavęs, kol
pasirinksi amžiną gyvenimą, kuris prasideda tą pačią akimirką, kai išpažįstame
Jėzų savo Viešpačiu ir gelbėtoju.
„Kiekvienas,
kas išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir tas Dieve pasilieka“.
(1Jono 4:15)
Su dideliu
džiaugsmu bei meile skleidžiu jums šitą žinią, brangieji, kad jūs turite teisę
pasirinkti, kur norite praleisti amžinybę. Pasirinkimai yra tik du: rojus arba
pragaras. Deja, kitų tarpinių alternatyvų nėra.
Jeigu tu
nori tapti Dievo karalystės piliečiu, drąsiai ženk pirmyn, atverk savo širdį
Jėzui ir pakviesk Jį į savo gyvenimą. Jis ateis ir niekada tavęs nepaliks.
Drąsiai prašyk Jo būti tavo gyvenimo pagrindu ir jėga. Jis tikrai neatsisakys,
nes Jis tave myli.
„Visiems,
kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo
vardą“. (Jono 1:12)
Dalia Kasperavičienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą