Laikrastis Lietuvis

„Išeivija yra neatskiriama Lietuvos dalis“

Vasario mėnesio pabaigoje Airijoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys,  Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkas Dainius Kreivys. „Parama lietuviškoms mokykloms užsienyje gyvenančioms lietuvių bendruomenėms ir švietimui turi būti vienas svarbiausių mūsų švietimo politikos prioritetų. Mano nuomone, kiekvienas vaikas turi gauti nustatyto dydžio piniginį krepšelį. Tam reikalingas įstatymo pataisas kaip tik planuoju parengti ir pateikti šioje pavasario Seimo sesijoje“, – pažadėjo Dainius Kreivys, duodamas interviu laikraščiui „Lietuvis“.

– Vienas iš Jūsų vizito į Airiją tikslų buvo dalyvauti Lietuvos-Airijos tarpparlamentinės ryšių grupės, kuri buvo sukurta dar praėjusių metų rudenį, Airijos parlamente vykusioje inauguracijoje. Kaip Jūs galėtumėte apibūdinti šios grupės tikslus ir jos vaidmenį, plėtojant tolesnį dviejų šalių bendradarbiavimą?

 – Svarbiausi tikslai yra du: lietuvių bendruomenės ryšių su Lietuva bei lietuvybės palaikymas ir ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Airijos plėtra.

Mums svarbi gausi ir veikli Airijos lietuvių bendruomenė. Privalome dėti visas įmanomas pastangas, kad Airijos lietuviai nesijaustų atskirti nuo Lietuvos ir panorėję, bet kada, be jokių kliūčių, galėtų sugrįžti.

Airija yra viena iš nedaugelio Europos valstybių praėjusio amžiaus pabaigoje sugebėjusi atlikti „tigro šuolį“ ekonomikoje ir pralenkti Europos senbuves. Mes galime tai pakartoti. Turime megzti ryšius ir dalintis patirtimi.

– Jūs esate Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkas – kaip ir kuo galėtų prisidėti Airijoje gyvenantys lietuviai prie Lietuvos ekonominio, kultūrinio, švietimo, investicijų bei dviejų šalių tolesnio bendradarbiavimo plėtros klausimų?

–  Airijoje jau yra lietuvių, kurie yra daug pasiekę savo veikloje. Mums reikalinga jų patirtis bei pagalba pritraukiant investicijas, diegiant Lietuvoje airišką ekonominės politikos modelį.

– Iš Airijos pusės minėtos grupės vadovė yra senatorė Colette Kelleher – ar šio vizito metu jums pavyko su ja aptarti, ko Airija tikisi iš šios grupės veiklos?

– Airijos istorija ir patirtis yra labai panaši į mūsiškę, mes labai gerai suprantame vieni kitus. Airija, ypač po to, kai Didžioji Britanija nusprendė palikti Europos Sąjungą, ieško draugiškų šalių, turinčių panašią pasaulėžiūrą ir keliančių  panašius tikslus. Lietuva yra viena iš tokių šalių, o noras kurti strateginę partnerystę yra abipusis.

– Mūsų žiniomis, Airijos parlamento atstovai artimiausiu metu ketina lankytis Lietuvoje – ar tai susiję su šios grupės veikla ir jeigu taip, kokie bus aptariami klausimai ir ar jie turės kokios nors įtakos Airijoje gyvenantiems lietuviams?

– Tiek politinis, tiek ekonominis bendradarbiavimas tarp mūsų šalių intensyvėja. Turėjome Užsienio reikalų komiteto pirmininko vizitą, artėja Airijos prezidento vizitas, mūsų ministrai vis dažniau lankosi Airijoje. Airiškos agentūros „Connect Ireland“, ieškančios užsienio investuotojų, vadovė jau net keletą kartų lankėsi mūsų šalyje ir dalinosi savo patirtimi, planuojami kitų, su ekonomika susijusių agentūrų, vadovų vizitai į mūsų šalį.

Airijos politikai ir pareigūnai yra labai palankiai nusiteikę lietuvių, gyvenančių Airijoje, atžvilgiu ir yra pasirengę sudaryti visas reikiamas sąlygas lietuviškos kultūros ir kalbos puoselėjimui mūsų bendruomenėje. Matydamas Airijos rūpestį, manau, kad Lietuva ne viską daro lietuvybei Airijoje palaikyti. Man sunku suprasti, kodėl Lietuvos pilietis, moksleivis, nesvarbu kur jis gyventų, negali nemokamai mokytis gimtosios kalbos, Lietuvos istorijos, pažinti jos kultūros. Tai yra diskriminacija ir privalome rūpintis, kad šioms reikmėms kiekvienas vaikas, gyvenantis ne  Lietuvoje, gautų tam tikrą moksleivio krepšelį, o valstybės biudžete tam būtų numatytos lėšos.

– Airija visame pasaulyje garsėja kaip šalis, sugebanti pritraukti daug užsienio investicijų, kurios sudaro itin svarbią dalį Airijos ekonomikos. Kaip manote, ko Lietuva šioje srityje galėtų pasimokyti iš Airijos?

– Be jokios abejonės, tai yra sritis, kuri mus domina bene labiausiai. Ypatingai mus domina Airijos valstybinių institucijų, visuomeninių, verslo organizacijų patirtis, vykdant reformas, pertvarkant šalies ekonomiką, pritraukiant investicijas ir užtikrinant aukštą Airijos gyventojų gerovės lygį. Lietuva nemažai patirties jau yra perėmusi. Airijos pavyzdžiu įkurtos valstybės agentūros „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“ yra labai efektyviai veikiančios institucijos.

Pastaruosius dešimt metų stebime didelį užsienio investicijų srautą. Jeigu pradžioje jas matėme tik Vilniuje, tai šiuo metu geografija reikšmingai plečiasi. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra danų bendrovės „Dovista“, gaminančios „Velux“ langus, investicija Marijampolėje. Danai planuoja sukurti 1000 gerai apmokamų darbo vietų, kartu planuoja turėti net tik vaikų darželį, bet ir mokyklą darbuotojų vaikams.  Dirbame tam, kad tokių investicijų daugėtų ir Airijos patirtis čia yra labai svarbi.

– Vienas iš Airijos ekonomikos sėkmės elementų – įstatymų, nustatančių mokesčius ir reguliuojančių ekonominę veiklą, stabilumas, jie nėra kaskart kaitaliojami. Ar nevertėtų Lietuvoje taip pat laikytis šios nuostatos?

– Airiškas ekonominis modelis yra daugelio svarbių politinių, ekonominių, finansinių, fiskalinių priemonių ir nuostatų visuma. Nėra vieno auksinio raktelio, yra žymiai daugiau svarbių dalykų.

– Prieš kelis dešimtmečius Airija buvo viena skurdžiausių Europos valstybių, dabar gyventojų pajamos  – vienos didžiausių Europoje.  Jūsų nuomone, ar Lietuva irgi galėtų atrasti savo ekonominės sėkmės receptą?

– Jau minėjau – airiškas ekonominis modelis mums yra sektinas pavyzdys, kurį pakartoti lengva nebus. Tačiau stengiamės jį atidžiai studijuoti, kaip, beje, ir Izraelio, Suomijos, Singapūro patirtis, o geriausias praktikas taikyti mūsų šalyje.

– Vizito Airijoje metu Jūs buvote susitikęs ir su Airijos lietuvių bendruomenės atstovais – kokie klausimai jaudina Airijoje gyvenančius lietuvius ir kaip Lietuva galėtų padėti juos spręsti?

– Visi susitikimai buvo labai šilti ir nuoširdūs. Kalbėjome pirmiausia apie besikeičiantį požiūrį Lietuvoje į išvykusius mūsų bendrapiliečius, apie dvigubos pilietybės problematiką ir artėjantį referendumą, apie lituanistines mokyklas ir valstybės pagalbą joms. Pagaliau apie investicijas, ateinančias į mūsų šalį, kurios gali sudaryti galimybes gyvenantiems svetur grįžti namo ir prisidėti kuriant gražesnę  mūsų šalį.

– Labai daug Airijoje gyvenančių lietuvių jaudina dvigubos pilietybės klausimai – ar yra kokių nors realių poslinkių šioje srityje?

– Kaip ir minėjau, yra sutarimas tarp visų parlamentinių partijų dėl dvigubos pilietybės reikalingumo, tačiau šį klausimą, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu,  galime išspręsti tik referendumo keliu. Kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais greičiausiai turėsime ir referendumą dėl dvigubos pilietybės. Tikiu, kad turėsime pozityvų rezultatą.

– Lietuva lig šiol skyrė nemažą dėmesį Airijoje veikiančioms lituanistinėms mokykloms, o po Lietuvos švietimo ministrės vizito, tikimasi, kad ši parama dar labiau sustiprės. Tačiau Airijoje veikia ne tik lietuviškos mokyklos – ar gali kitos organizacijos, klubai, tikėtis kokios nors paramos iš Lietuvos?

– Parama lietuviškoms mokykloms užsienyje gyvenančioms lietuvių bendruomenėms ir švietimui turi būti vienas svarbiausių mūsų švietimo politikos prioritetų. Kaip ir minėjau, mano nuomone, sprendžiant švietimo klausimus,  kiekvienas vaikas turi gauti nustatyto dydžio piniginį krepšelį. Tam reikalingas įstatymo pataisas kaip tik planuoju parengti ir pateikti šioje pavasario Seimo sesijoje.

– Nemažai Airijoje gyvenančių lietuvių svajoja grįžti į namo, tačiau dauguma jų abejoja, ar Lietuva pasirengusi juos priimti – kaip gali Lietuva padėti jiems integruotis į daugelio jau primirštą gyvenimą gimtojoje šalyje?

– Išeivija yra neatskiriama Lietuvos dalis. Kalbėdamasis su tautiečiais pastebėjau, kad informacijos apie šalyje įvykusius ir vykstančius pokyčius išties trūksta. Per dešimtmetį Lietuva pasikeitė ir pasikeitė tikrai į gerą pusę. Biurokratija, korupcija mažėja, miestai ir mieteliai gražėja, o pragyvenimo lygis auga.

Šiuo metu yra labai rimtai svarstoma kaip valstybė galėtų padėti grįžti mūsų žmonėms į Lietuvą. Pradedant gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, baigiant „Vienu langeliu“, kur išvykusieji gautų visą praktinę informaciją apie galimybes grįžti į Lietuvą.

Sugrįžtantiems tautiečiams turi būti atidaryta žalia gatvė gauti visas jiems reikalingas paslaugas ir besąlyginę valstybės institucijų pagalbą.

– Dėkojame už pokalbį.