Šiandien man norėtūsi paklausti. Jei tokia nuostabi kūrinija, tai koks nuostabus turėtų būti Kūrėjas? Dar įdomiau - Jis niekada nesikeičia,
Jis
vakar
šiandien
ir
per
amžius,
toks
pat - tas pats.
Kada Jėzus kalbėjosi su Samariete prie šulinio,
Jis pasakė labai svarią tiesą tiems, kurie nori garbinti Dievą. Samarietė supratusi, kad Jėzus nėra tik žmogus
pasakė "“Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas. Mūsų tėvai garbino ant
šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti”. Jėzus atsakė: “Moterie,
tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. Jūs garbinate, ko nepažistate, o mes garbiname, ką pažistame, nes išgelbėjimas iš
žydų. Bet ateina valanda, jau
dabar
ji
yra, kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje,
nes
Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.
Dievas
yra
Dvasia,
ir
Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.
Ką reiškia garbinti Tėvą dvasioje?
Norėčiau
prisiminti
šitoje
vietoje,
kad
hebrajiškai
dvasia
ir
širdis
yra
tame
pačiame
žodyje.
Kai
vienas
"Įstatymo mokytojas, mėgindamas
Jį, paklausė:
Mokytojau,
koks
įsakymas yra didžiausias Įstatyme?” Jėzus
jam
atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį,
savo
Dievą,
visa
savo
širdimi,
visa
savo
siela
ir
visu
savo
protu’. Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.
(Mat 22, 35-38) Taigi mylėti širdimi reiškia mylėti dvasioje.
Garbinti
Dievą
dvasioje
reiškia
garbinti
Jį
širdyje.
Šį rytą namuose, pusryčiams kepiau blynus. Pasiruošdamas kepimui susimaišiau tešlą, įkaitinau elektrinę viryklę, uždėjau keptuvę ir atidaręs spintelę paėmiau gražią lėkštę iškeptiems blynams sudėti... Ir savo dvasioje - širdyje išgirdau: "mėgsti gražias lėkštes... Taip, atsakiau. O aš labiau mėgstu tai, kas jose padėta..."išgirdau. Iš karto prisiminiau rašto vietą "Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus
žiūri į išorę, bet
Viešpats
žiūri į
širdį". (1 Sam 16, 7)
Pagalvojau,
jog
tai
gryna
tiesa.
Jeigut
maistas
lėkštėje
butų
suplėkęs,
tai
kas
man
iš
tos
gražios
lėkštės
- likčiau
alkanas.
Ir
taip
pat
supratau,
kaip
dažnai
žmonės
žiūri
į išorę.
Kaip
apsirengę,
kaip
ir
kur
gyvena.
Kaip
visa
tai
atrodo
iš
išorės.
Jei mes norime garbinti Viešpatį, tai turi
būti ne tik lūpomis, bet ir iš širdies - dvasioje, ne veidmainiškais žodžiais bet
tiesoje. Žmogus žiūri į išorę, Dievas - į širdį. Žmogus žiūri į lėkštę, Dievas į
tai kas lėkštėje. Arba akys mato, kaip gražiai papuoštas maistas, liežuvis ir galiausiai organizmas - kokia maisto kokybė.
Įsivaizduokime fermerį auginantį vištas, kurios
niekada nemato saulės šviesos, neturi vietos net pasisukti į šoną, ar atsitūpti
poilsiui. Pro vieną konvejerį ateina pašaras, pro kitą išeina kiaušiniai ir atmatos.
Įdomu,
ką
mąsto
apie
tai
fermeris,
kuris
jas
augina.
Arba
ką
mąsto
dektinės
fabriko
savininkas.
Mano
nuomone
abu
šie
savininkai
nėra
Dievo
garbintojai
dvasioje
ir
tiesoje.
Jų
pasiteisinimo kalbose galima tikriausiai būtų atrasti daug gražių žodžių ir tikriausiai
"paramos"
vargšams.
Pavyzdžių galima surasti daugybę.
Manau
kiekvienas
iš
mūsų
galime
pamatyti
tai
ir
savo
gyvenime,
kiekvienas
pagal
savo
lygį.
Bet
jeigut
mes
norime
būti
Dievo
garbintojai,
o
Dievas
ieško
tokių,
mums
reikia
garbinti
Jį
dvasioje
ir
tiesoje,
iš
šidies
ir
be
melo
- be "pudros".
Jeigut kas nors mąstytų panašiai taip:
nusimaudysiu, apsirengsiu gražiausiais rūbais, pasidarysiu gražią šukuosena,
pasipuošiu auksu ir brangakmeniais ir nueisiu į gražiausią bažnyčią pagarbinti
Dievą, o gyventų nuodėmėje - stabmeldystėje ar paleistuvystėje.... Tai nėra
Dievo garbinimas dvasioje ir tiesoje. Žmogus žiūri į išorę, Dievas - į
širdį.
Noriu papasakoti vieną įvykį iš savo
krikščioniško gyvenimo pradžios. Kartą
Kaune, gal prieš penkiolika metų, nuėjau į vieną jauną bažnyčią.
Šlovinimą vedė jauna, nepatyrusi muzikantė. Ji darė nepaprastai daug muzikinių
klaidų, praktiškai neleistinų, kad stovėti žmonių akivaizdoje ir muzikuoti, ir
dainuoti. Tačiau, labai keistas dalykas, ši sesė Kristuje yra Dievo garbintoja
ir jos giesmės pagal jos sugebėjimą buvo nukreiptos ne į žmogų bet į Dievą. Ji
garbino Viešpatį taip nuostabiai ir su tokiu įkvėpimu, ir džiaugsmu, kad net
man muzikantui profesionalui buvo gera šlovinti kartu su visa bažnyčia mūsų
Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų. Tos dienos pamoka man išliko ilgam.
Kitas brolis Kristuje užriaumodavo, kaip
meška, bet dvasioje, ir tai paliesdavo širdį ne vienam. Atsiprašau, jei kam
nemaloniai suskambo žodis meška. Norėčiau prisiminti, kad mūsų Gelbėtojas Jėzus
taip pat vadinamas Avinėliu.
Dar vienas pamąstymas apie šlovinimo ir
koncertavimo skirtumus. Kai dainininkas labai nori pasirodyti, jis iš visų jėgų
veržiasi pirmyn prie mikrofono... "
O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: “...Bet
tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie
jūsų tarnas, ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. Ir Žmogaus
Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti
kaip išpirkos už daugelį”. (Mat 20, 25-28) Aš manau, kad jeigut mes suprastume šių Jėzaus žodžių
gelmę, pas mus nekiltų daugelio konfliktinių situacijų. Jei mes būtume tokio
nusistatumo - tokios Dvasios kaip Kristus, gyvenimas šioje žemėje būtų
nuostabus ir aišku kitoks negu šiandien.
Kodėl šlovintojai gieda užsimerkę? Man
kartais atrodydavo keista, kad aš pats giedu užsimerkęs ir turbūt didesnę laiko
dalį."Karaliaus Uzijo mirties metais mačiau
Viešpatį aukštame ir pakeltame soste. Jo rūbas pripildė šventyklą. Serafai stovėjo ties Juo. Kiekvienas iš jų
turėjo po šešis sparnus: dviem jie dengė savo veidą, dviem kojas ir dviem
skrido. Jie šaukė vienas kitam, sakydami: “Šventas, šventas, šventas, kareivijų
Viešpats; visa žemė pilna Jo šlovės”. (Iz 6, 1-3) Kai perskaičiau Biblijoje kad cherubai Dievo akivaizdoje
savo sparnais užsidengę akis.. supratau, kad ir šlovinti užmerktomis akimis yra
kažkas panašaus.
Man šlovinimas tai svarbi gyvenimo dalis.
Dažnai kai būna sunku paimu gitarą ir giesmyną ir pradedu giedoti giesmes iš
eilės. Ne daug laiko praeina ir prasta nuotaika kažkur pabėga.
Viskas šiame pasaulyje laikina, viskas
keičiasi, viskas praeina. Kartais tiesiog įdomu pamąstyti, o kaip gi bus
danguje. Šventas Raštas ne daug rašo apie tai. Tačiau vienas dalykas tikrai
išliks amžinybėje - tai šlovinimas. O ir pati muzika yra tam kad šlovinti
Dievą. Niekad anksčiau apie tai ir nebuvau pagalvojęs. Šiandien mes čia, tačiau
kai Viešpats pašauks, būsime su Juo. Ir šlovinimas bus visiškai kitoks nei čia
žemėje. Ten mūsų nebetrikdys, kūniški, žemiški ar demoniški dalykai. Jokių
panašių trikdžių ten nebebus.
Norėčiau dar daug psakyti apie šlovinimą.
Tačiau kviečiu susipažinti su Tuo kurį mes šloviname. Jis vertas visos šlovės.
Jis mus sukūrė, Jis mus atpirko ir Jis greitai sugrįš pas mus. Ir tikrai matosi
šiais paskutiniais laikais, kaip reikalingas Jo sugrįžimas, kaip reikalingas
mūsų Viešpats - Ramybės ir Taikos
Karalius - Jėzus Kristus žemėje.
"Ir
kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo bus išgelbėtas" (Rom 10, 13).
Pastorius
Gintautas
Brangus(i)
drauge,
"Atpildas už nuodėmę mirtis, o Dievo dovana amžinasis
gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį." ( Rom 6, 23)
Gal būt tu ir tiki, bet nežinai kaip gauti
išgelbėjimą. Štai Dievo žodis tau:
"Jeigu
lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš
numirusių, būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o
lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas." (Rom 10, 9-10)
Nuoširdi atgaila ir viena malda šiandien
gali pakeisti tavo amžinąjį likimą. Ar tu susitaikei su Dievu? Ar Jėzaus
kraujas nuplovė tavo nuodėmes? Jei neesi užtikrintas, melskis tiesiog dabar:
"Brangus
Viešpatie Jėzau, aš tikiu, kad Tu praliejai Savo šventą kraują už mano nuodėmes
ir mirei ant kryžiaus mano vietoje. Aš tikiu, kad Tu prisikėlei iš numirusių,
kad būčiau išgelbėtas ir turėčiau amžinąjį gyvenimą. Jėzau, atleisk mano
nuodėmes ir įeik į mano širdį; būk mano asmeniniu Gelbėtoju ir Viešpačiu. Aš
priimu Tave ir visa, ką Tu padarei dėl mano išgelbėjimo.
Dėkoju Tau
Jėzau. Amen"
Jei
nuoširdžiai meldeisi šia malda, tu tapai Dievo vaiku."Visiems, kurie Jį
priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais" ( Jn 1, 12 )
Nors
pasaulis eina vis tamsyn, bet
Jėzus yra šviesa, kurios niekas ir niekada neušgesins. Mano drauge, jei Jo
šviesa ir meilė nušvito tavo širdyje, aš raginu tave eiti į Bažnyčią, kur
Jėzaus vardas yra išaukštintas, nes tu vienas negalėsi išstovėti prieš tamsos
jėgas.
Dievo malonė
tebūna su tavimi.
Maloniai kviečiame į
Dublino
Krikščionių Bažnyčią
Gyvasis
Vanduo
susirinkimai vyksta:
Dublin International Hostel salėje
61 Moutjoy Street, Dublin 7
Sekmadieniais 12:00
Tel.: +353894016414
facebook.com/gyvasisvanduo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą