Laimės
taisyklė: Kažką daryti, kažka mylėti,
kažko tikėtis /Immanuel Kant. 1724-1804 m.m./
Kiekvienas žmogus gimdamas
atsineša ir gebėjimą tapti
nugalėtoju. Prisipažinkime tyliai savo
širdyse, visi mes norime būti
geriausiais kurioje nors srityje. Jau
maži berniukai svajoja apie padangių skrydžius taip aukštai, taip toli,
kaip niekas kitas dar nesugebėjo pakilti. O
ir pavyzdžių turime.
Didžiuojamės sparnuotais
lietuviais Darium ir
Girėnu. Gatves, stadionus jų vardais
pavadiname. Krikštijame vaikus, suteikdami tokius
tvirtus, skambius vardus. Tik ne
visus didvyrius vienodai dažnai
prisimename. Na, ir senos žinios ne visada domina. Ak! Tiesiog nėra laiko, o ir rūpesčių visa
jūra! Nieko nuostabaus. Ir
visai suprantama. Todėl turiu
vilties, jog neįsižeisite, jei bus prisimintas dar vienas sparnuotas lietuvis didžiavyris Feliksas Vaitkus. Tai
jis 1935 m. pakartojo Dariaus
ir Girėno skrydi per Atlanto Vandenyną vienmotoriu
lėktuvu “Lituanica II “ taip įvykdydamas
jų priesaką “jei mes
neperskrisime Atlanto ir žūsime, tegu ji
perskrenda kiti “.
Šiemet, rugsėjo mėnesį
sukanka 80 metų nuo šio skrydžio, skirto Steponui
Dariui ir Stasiui
Girėnui pagerbti, bei
Lietuvos vardui garsinti. Tačiau šis lietuvis lakūnas kažkodėl netapo
legenda, nors skrido virs Atlanto
vienui vienas tik su Lietuvos vardu širdyje.
Truputis faktu. Gimė 1907
m. birželio 20 d. Čikagoje. Tėvas kilęs iš Lukošaičių
kaimo (Gruzdžių seniūnija), motina Marija Stankevičiūtė gimusi Mokėsi Čikagos
universitete, Kalifornijos aviacijos mokykloje, kur baigė aviacijos kursus.
Tarnavo JAV KOP. 1931 m. išleistas į atsargą. Tais pačiais metais
įsteigė aviacijos mokyklą Viskonsino valstijoje. Vedė „Kohler“ korporacijos
inžinieriaus, aviacijos entuziasto Antono Brotz dukterį Martą.
1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lockheed L-5B Vega (pavadintu
Lituanica II) pakartojo Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną. Pakilo
iš Niujorko (Floyd Bennet Field aerodromas), nutūpė Ballinrobo rajone (Airija),
nors buvo numatyta nusileisti Kaune. Skrydžio trukmė apie 21 val. 30 min.,
nuskrista apie 5100 kilometrų.
Po skrydžio aplankė Lietuvą, kur buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo
III laipsnio ordinu. Aplankė tėvo tėviškę. Lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją,
o iš ten laivu į JAV.
1935m. skrydžiams buvo
labiau nepalankus orai. Tais metais tai buvo
vienintelis lakūnas, perskridęs Atlantą. Jis įtrauktas į Airijos to regiono mokyklų programas. Čia –jis legenda. Kiekvienais metais airiai prie Ballinrobo miestelio
ruošia šventes, skrydžiui atminti. Jau
10 metų lietuviai,gyvenantys Airijoje, prisijungia, dalyvauja, organizuoja tradiciniu tapusį sąskrydį.
Nepasididžiuoja ir oficialūs asmenys.
Buvo kilusi padykusi
mintis. Lietuvoje artėja Seimo rinkimai. Gal kas ištrauks šia “laimingą kortą” iš rankovės? Buvo
siūloma 2015 m. paskelbti Felikso Vaitkaus metais. Matyt, atsirado svarbesniu
įvykių, didesniu didvyriu. Nepaskelbė.
Be abejo, žinome ir
daugiau gerų norų. 2006 m.
Kauno savivaldybė lėktuvo
nusileidimo vietoje įrenge
paminklinę lentą bei
įsipareigojo vietoje jos pastatyti
paminklą. Ar buvo pastatytas? Deja..
2010 m. rugsėjo 24-26 d. d. vyko, jau tapęs tradiciniu, lietuvių
sąskrydis Ballinrobe. Pakyli nuotaika,
daugybe svečių. Lakūno F. Vaitkaus
skrydžio 75-ečio proga Airijos lietuviams sveikinimo laiškus atsiuntė Lietuvos Prezidentė
Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Užsienio reikalų
ministras Audronius Ažubalis. Susirinkusius tautiečius ir airius pasveikino
Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, o Užsienio reikalų
ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius
įteikė padėkos raštus ir atminimo medalius.
„Feliksas Vaitkus yra Lietuvos didvyris, o Balinrobo miestelis
tapo Lietuvos istorijos dalimi, kai šis lakūnas nusileido čia. Neabejoju, kad
bendradarbiavimas tarp Ballinrobo miestelio, Mėjo apskrities ir Lietuvos ir
toliau plėtosis“, – įsitikinęs Mėjo apskrities tarybos pirmininkas Michael‘is
Burke.
Apsilankius prie F. Vaitkaus skrydžiui atminti pastatyto laikino
žymeklio skambėjo ne tik sveikinimo kalbos, danguje sklandė lėktuvas, bet
nuskambėjo ir rimti ketinimai pagaliau pastatyti paminklą.
„Airijos lietuvių bendruomenė nutarė ilgiau nelaukti, kol galbūt
kada nors pažadai bus ištesėti. Jau kitą mėnesį
pradėsime lėšų rinkimo vajų. Organizuosime įvairius renginius, skelbsime
sąskaitos numerį ir raginsime po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius aukoti
paminklo statybai“, – sakė Airijos lietuvių bendruomenės administracijos
direktorius A. Teišerskis.
Jis įsitikinęs, kad palaikančiųjų šią iniciatyvą atsiras ne tik Airijoje,
mat F. Vaitkus savo skrydį skyrė visų tautiečių garbei ir visiems pasaulio
lietuviams.
Vajus buvo. Pinigus ir aš
siunčiau į sąskaitą. Deja, paminklas ir
vėl pranyko, kaip sapnas
neišsipildęs.
Nenusiminkite brangieji,
bus paminklas. Jau yra! Rugsėjo
26-27d.d. Atidengsime. Nereikėjo nei nurodymų, nei nutarimų, nors juos ir bandė
kai kas barstyti. Tiesiog užteko
susitelkimo, fizinio darbo ir, žinoma, lėšų, kurias šiam jubiliejui skyrė dar taip neseniai įsikūręs Lietuvių tarptautinis heraldikos fondas.
Kas gi jie tokie? Tai tiesiog iniciatyvus lietuviai,
gyvenantys Airijoje ir mylintys Lietuvą.
Nenurašykit dar mūsų, gyvenančių svetur, bet prisidedančių prie Lietuvos
garsinimo. Susipažinkit :
Lietuvių tarptautinis heraldikos fondas, šiuo metu vykdantis projektą “Aš didžiuojuosi”, skirtą mūsų istorinės vėliavos žygiui aplink pasaulį. Lietuviškas
Vytis apkeliaus visus kontinentus, aplankydamas lietuviu bendruomenes. Prisijunkite prie mūsų
www.facebook.com/ asdidziuojuosi/.
O štai taip gimė paminklas
Feliksui Vaitkui. Tyliai ir be pompastikos.
1.Vyrai ruošia vietą
paminklui savo rankomis.
2. Šarūnas Gimbutis tapo ir gamina stendus festivaliui.
3. Felikso Vaitkaus portretas paminklinei lentai. Autorius Šarūnas Gimbutis.
Neabejojame, kad vėl
bus graži šventė
Ballinrobe, kad bus daug
sveikinimų. Jau bus ir paminklas, prie kurio nesigėdinsime, jog
liko pamirštas iškilus lietuvis, nors gimęs
ne Lietuvoje, tačiau Lietuvos vardą ant
sparnų skraidinęs per atšiaurų
Atlantą.
J.G. Pelėda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą