Paskutinius keletą mėnesių buvo
daug diskutuota apie Breksitą –
bet kas yra Breksitas?
2016 birželio 23d. Didžioji Britanija surengė
patariamąjį piliečių referendumą, kad nustatytų ar piliečiai nori palikti ES,
ar palaiko nesenai aptartą susitarimą tarp jų ir ES. Sprendimas
palikti
ES turėjo daug pasekmių – įskaitant galimybę, kad
bus surengtas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės ir
pietinės bei šiaurinės Airijos sujungimo, taipogi tarptautinio
verslo ir kompanijų praradimo Didžiojoje Britanijoje.
Išėjimo iš ES procedūra yra nurodyta
ES sutarties 50-ajame straipsnyje.
Šis procesas gali prasidėti tik tada, tai Britanija užpildys paraišką palikti
ES. Tada prasidės derybos su ES institucijomis kur galiausiai Europos Taryba
priims sprendimą pradėti derybas ir nurodys derybų komandą. Bet koks
susitarimas turi būti nubalsuotas Europos Tarybos ir priimtas Europos
Parlamento. Britanija negali dalyvauti derybose, nes Vokietija teisėtai tai
uždraudė. Taip pat verta paminėti, kad jei nebus priimta jokio sprendimo per 2
metus, Britanija bus laikoma trečiąja šalimi be galimybes naudotis
bendraESrinka.
Viena iš didžiausių problemų,
kurios neįvertino referendumo dėl išstojimo iš ES organizatoriai,
yra ta, kad priėjimas prie bendros rinkos ne ES narėms bus
toks pat kaip ir šalims-narėms. Tai reiškia, kad reiks mokėti
įmokas į ES biudžetą ir laikytis
ES įstatymų. Pavyzdžiui Norvegija turi priėjimą prie
bendros rinkos, bet turi laikytis
visų ES įstatymų (bet neturi galimybės jų kurti,
kaip galėjo Didžioji Britanija). Todėl britų problemos,
susijusios su migracija, tęsis, nes jie negalės pasisakyti dėl
migracijos įstatymų ir turės laikytis ES įstatymų (kitaip
praras galimybę prekiauti ES šalyse, kas sukeltų didelę recesiją). Labai tikėtina, kad per ateinančius kelis
mėnesius įvyks kitas referendumas, kai bus matomosbreksito pasekmės ir finansiniai
interesai nugalės nepasitenkinimą vyriausybe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą