“Ryanair” pelnas sumažėjo, nukritus svarui sterlingų dėl “Brexit”

© Getty Ryanair's chief executive Michael O'Leary

“Sky News” informuoja, kad “Ryanair” kompanijos pelnas per ketvirtį nukrito 8 procentais, o  bilietų kainos – 17 procentų ir dabar vidutiškai siekia apie 33 eurus vienam keleiviui.

Kompanijos vadovo Michael O'Leary nuomone, tokia situacija susidarė Jungtinei Karalystei priėmus sprendimą dėl “Brexit” ir  dėl to kritus svarui sterlingų.

“Kompanijos pajamos išaugo 1 procentu ir siekia iki 1.34 milijardų eurų (£ 1.16bn), taip pat 16 procentų padidėjo keleivių skaičius ir dabar siekia iki 24,9 mln. žmonių, tačiau pelnas numažėjo, taip pat beveik 3 procentais nukrito kompanijos akcijos,” – sakė “Ryanair” vadovas.

Prakalbus apie “Brexit”, svaras sterlingų, palyginus su euru, smuktelėjo žemyn apie 10 procentų ir tai, "Ryanair" vadovo įsitikinimu, turėjo įtakos kompanijos finansinei situacijai.

Michael O'Leary sako, kad nežiūrint į tai, kad “kompanija didina pajėgumus, atidaro naujus maršrutus, bet tą patį daro ir kitos ES oro linijų bendrovės, todėl bilietų kainos yra mažos ir jos krenta sparčiau, negu buvo planuota. Be to, po terorizmo aktų ir politinio nestabilumo, sumažėjo keleivių skaičius į Viduržiemio jūros vakarinėje pakrantėje esančius regionus.”

© Getty One of Ryanair's Boeing 737-800s takes off

“Ryanair” varžovas – kompanija “easyJet” praėjusį mėnesį informavo, kad kritus svarui sterlingų, jos pelnas taip pat sumažėjo 105 mln. svarų sterlingų.

“Ramybės Skveras” rengiasi sudrumsti Airijos lietuvių ramybę

“Ramybės Skveras” – viena iš pirmųjų lietuviško “Hard rock” grupių, kuri sugebėjo pramušti sovietmečio “ledą”. Grupė savo koncertinę veiklą pradėjo 1976 metais. Ji yra daugkartinė respublikos konkursų nugaletoja. Draudžiamose Sovietų sąjungos diskotekose dalyvavo kaip šou grupė “Tutti Quanti”. 1986 metais, grodama tuo pačiu sąstatu, grupė pasivadino “Ramybės Skveras”. Pirmasis sugrįžimo turo koncertas Lietuvoje pritraukė net 4 000 klausytojų!

Keturi iš vieno kiemo

„Grupės “Ramybės Skveras” fenomenas yra tas, kad “mes visi keturi esam iš vieno kiemo, kuris taip ir vadinosi – “Ramybės skveras”. Jame stovėjo trys namai, ir mes ten užaugom. Kaip Arnas Klivečka sakė, “esam iš vienos smėlio dėžutės”, – pasakoja Viačeslavas Čerenkovas, “pareigingiausias iš nepareigingiausių”, grupės “menedžeris” ir gitaristas. Septyneriais metais jaunesnis jo brolis Robertas – įsimintinas vokalas, gitaristas ir mergaičių širdis tirpdęs grupės veidas. Romualdas Juodeika – bosinė gitara. Ričardas Švilpa – anot vieno interneto komentatoriaus, “Dievas ant būgnų.””

 “Tutti Quanti”

V. Čerenkovas: “Išvykdamas tarnauti į laivyną, visą muzikinę aparatūrą – na, tokią, bezdančią – buvau palikęs namie, mano jaunėlis brolis gitarų nekentė. 1977 metais grįžau atostogų ir, pasirodė, kad kol manęs nebuvo, jie ten “tusinosi” su mano instrumentais ir pradėjo groti. Sako, ateik paklausyt. Paklausiau – o ten visiškas galvos skausmas! Liepiau, kad kai po metų grįšiu, būtų normaliai išmokę groti. Tapau grupės, psivadinusios “Tutti Quanti”, vadovu, o po pusės metų jau buvom respublikos laureatai – dvi mergaitės smuikais grojo, aš su kostiumu, o bernai – dar su mokyklinėmis uniformomis. Grojom roko stiliui aranžuotas dainas pagal “Led Zeppelin”, “Deep Purple”, “Slade” “koverius”. Tais laikais gaudavom, aišku, ir velnių už tokį muzikavimą. Mes abu su broliu – siuvėjai, tai sceninę aprangą visada patys siūdavomės. Vis naują scenografiją sugalvodavom, tapydavom ant 100 kvadratinių metrų popieriaus – laivus paskendusius, kaukoles, žuvis....”

Debiutas

“Karjerą, kaip ir visiems, nutraukė armija, – tęsia pasakojimą V. Čerenkovas. – Bet 1986 metais atgimusi ir subrendusi grupė keistai pažangioje to meto Kultūros ministerijoje gavo leidimą groti, patvirtino savo “metalinę” programą ir “Ramybes Skveras” tapo Rajkoopsąjungos grupe, kuri turėjo gerą studiją bei nuosavą baseiną, buvom įvertinti net 1987 metų “Debiutuose”, kur metalas anaiptol nebuvo įprasta muzika. Pasirodėm ir Vilniaus roko klubo atidaryme, ir “Lituanikoj”. Vilniečių “mafija” kėdainiškių į “Roko maršą” nekvietė, bet grupė keliavo su biednuoju, “Ekologiniu” maršu.

 Ne šiferis ir ne skarda

Užguls ant sienų keturių.

Užguls dešimtmečių našta

Kasdien didėjančiu svoriu.

Ar atlaikys tie pamatai?

Žinai, jei nežinai – geriau.

Nugriauk tą sieną, kur statai.

Kaip sieną nežinia nugriaus.

Metalistai – ne metalistai?

  

V. Čerenkovas: “Palyginti su “Katedra”, mes nebuvom jokie metalistai. Tiesiog tai buvo sunkusis, melodingas rokas, verčiantis susimąstyti. Tekstus daugiausia rašė brolis, naudojom J. Mačiukevičiaus, A. Bernoto poeziją. Parašęs dainą tada turėdavai važiuot pas Šaltenį ir poną Siurbį. O ponas Siurbys buvo poetas, kuris dėl kiekvieno kablelio prisiknisdavo. Kita vertus, tai buvo ir naudinga, nes į eterį mėšlo nenešė.”

Populiarumas

V. Čerenkovas: “Iki nepriklausomybės mes stadionuose surinkdavom 4000 – 5000 žmonių... Darydavom šou, samdydavom pirotechnikus. Daug draugų turėjom, kurie padėdavo sceną įrengti. Važiuodavom – pilnas autobusas: ir apšvietėjai, ir muzikantai, ir gerbėjai. Patys pinigus skaičiavom, jokiems kultūrnamiams pinigų neatiduodavom. Tada uždirbdavom kiekvienas po 100 rublių už koncertą (aš tuo metu panašiai kaip architektas gaudavau), o koncertai per dieną dažnai ir du būdavo (kokiam Vilkaviškyje – net ir trys). Žodžiu, dirbom darbą, – prisimena Viačeslavas. – .Kartą Šėtoj turėjom koncertuoti, bilietai išpirkti, o mes sėdim Kėdainiuose – autobusas neatvažiuoja, sugedo, žmonės laukia, o mes nežinom, kaip tą aparatūrą nusigabent. “Ant durniaus” skambinu į miliciją (dabar policija), sakau, čia “Ramybės Skveras”, gal galit padėt? Sako, turim čia tokią “trezvilką” (toks grotuotas sunkvežimis). Atvažiuojam į Šėtą valandą pavėlavę, visi žiūri, kas čia per būda atvažiuoja, bet subėgo, padėjo nešti aparatūrą, pradėjom koncertą, išgriuvo dalis lubų... Na, tokia firminė diena buvo. Paskui mus iš ten su ta “trezvilka” ir išgabeno.

Gastrolės

V. Čerenkovas: “O Breste (Baltarusijoje) grojom festivalyje. Kultūros ministerija mus siuntė atstovauti Lietuvai, gavom net komandiruotpinigių. Mes visi keturi apsirengę kaip metaliūgos: lenciūgai, kniedės... O tam Breste tokių gyvenime nematę, visi akis išpūtę, pirštais rodo. Vaikštom, architektūrą apžiūrinėjam ir staiga kažkas lietuviškai: “Žiūrėkit, kokie eina, kaip apsirengę, Lietuvoj tokių nėra...” Aš ir drėbtelėjau atgal juokdamasis: “Ką nėra, ką nėra, kad kaip prišikta!”

“Grįžulo ratai”

“Jaunimo estradai” pirmąkart renkant geriausias metų dainas (1987 metai, kuomet triumfavo “Kalėdinė eglutė”), 10- oje vietoje buvo “Ramybes Skveras” su šiandien iki ašarų pritrenkiančiu metaliniu gabalu “Grįžulo ratai” (jį lengvai galima rasti Youtube). Nesunku patikėti, kad tuo metu kėdainiškiai muzikantus ant rankų nešiodavo.

V. Čerenkovas: “Gėrėm mes tą vakarą konjaką ir kažkaip užmiršom, kad mums reikia pirmiems groti (nes nuo dešimtos koncertas prasideda). Pašokom, išsikvietėm taksi, taksistas pasibaisėjo: “Aš jūsų šešių nevešiu!” Sakom: “Taigi mes – “Ramybės Skveras”. Viens du, ir sulipam. Atvažiojam 10 minučių iki koncerto. Prie durų Kazimieras Šiaulys nervuojasi baisiausiai. Visi puola mus grimuot, man plaukus lipdo, lipdo ir vis tiek klipe jie plaikstosi pirmyn-atgal. Mes ten vieninteliai grojom gyvai, nors, aišku, tokioj būsenoj tai nebuvo tobulas pasirodymas...”

Permainos

1989 metais iš grupės buvo likę tik broliai Čerenkovai, tačiau, susiradę naujus narius, jie vėl koncertavo nepakeitę pavadinimo. Naujieji nariai atvyko net iš Kijevo. Vyko rimtas darbas – po 9 valandas per dieną. Galvota apie užsienį. Ruoštasi Budapešte išleisti plokštelę, pasirašyta sutartis. Dainos pradėtos kurti anglų kalba, o stilius tapo eklektiškesnis, su džiazroko, artroko, fusion elementais. Tačiau ne viskas išejo taip, kaip buvo planuota.

 Net labai nepamiršta grupė

Šiandien “Ramybes Skveras” yra net labai nepamiršta Lietuvos roko grupė, dėl kurios vienintelio lengvai pasiekiamo vaizdo klipo alpėja jaunimas: “Nė vienas dabartinis rokeris taip gerai “nepavaro” kaip tie”; “ Kas sena – neišblėsta niekada!”; “Tikri “Iron Maiden”; “DD – tas dešiniausias, praplikęs, kiečiausias; “Ale, kaip tarkuoja! Kapoja”; “Kultas”; “Ir kaip lietuviams visokios “yvos” nenusibosta. Šita muzika tikrai lygis”; “Paminklą reikia statyt jiems.”

Netikite? Ateikite pasiklausyti!

Grupės koncertas vyks šių metų balandžio 22 dieną, adresu:

South Quarter, Airside Retail Park, CrowsCastle, Swords, Co. Dublin.

 Straipsnyje pateiktos ištraukos iš Emilijos Visockaitės knygos „Ko tu stovi?“

Palaidojome dar vieną savo vaikelį

Kėdainių tragedijos Nr. 2 kontekste iškyla žiaurumo svarba. Žiaurus elgesys kaip kraštutinio pykčio ir nesivaldymo išraiška gali sužlugdyti beprasidedančius gyvenimus, pasiglemžti nekaltą gyvybę. Nemanau, kad įmanoma užmušti vaiką taikant bausmę už neišmoktą pamoką. Čia jau ne bausmė, o visai kas kita: žiaurumas neieško priežasčių, jam užtenka preteksto ar trigerio. 

Galway – bohemos megapolis. Athee ir Lynch šeimos. Lemtingas dinastijų likimas

Senovės Galway buvo vystomas ir plečiamas vadovaujant 14 dinastijų – Athee  šeima šiame procese taip pat suvaidino nemažą vaidmenį.

Vyriausybės suformuota komisija sieks sulyginti draudimo išmokas po avarijų ir kitų kelių eismo įvykių su tarptautiniais standartais

Kad pažabotų labai išaugusias draudimo kainas Airijoje, Vyriausybė formuos komisiją, kuri peržiūrės asmeninių sužeidimų ieškinius dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (minkštųjų audinių pažeidimo). Draudimo mokestis Airijoje išaugo 70 procentų per paskutinius trejus metus ir tai stipriai padidino neapdraustų transporto priemonių skaičių.

 Paroda „Business Expo 2017“ Cork – parama mažoms ir vidutinėms įmonėms!

Paroda, kuri suteikė galimybę Airijoje ir Rytų Europoje veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms pristatyti savo verslą ir paslaugų spektrą, vyko „Clayton Silversprings“ viešbutyje, Cork, šių metų sausio 14 dieną.

Jeigu smulkus verslas nusprendė užkariauti internetą – padės programa “Trading Online Voucher”

„Trading Online Voucher” programa – tai dar viena galimybė gauti valstybės paramą jūsų verslui. Airija yra labai suinteresuota plėtoti prekybą „on-line“ – pardavimus internetu. Nors Airijoje milžiniškais tempais auga pardavimų internetu skaičius, deja, tik 23 procentai mažų įmonių dalyvauja taip vadinamuosiuose „e-Commerce“ pardavimuose. Apie 70 procentų airių, perkančių prekes internetu, naudojasi užsienio šalių rinkomis.

 Lietuvoje gauto diplomo pripažinimas Airijoje

 KLAUSIMAS: Norėčiau pradėti individualią veiklą Airijoje – kaip šioje šalyje galima pritaikyti diplomą, įsigytą Lietuvoje ir kur reikia kreiptis? – klausia laikraščio “Lietuvis” skaitytojas.